Mažesnės vertės būsto apmokestinimui prieštaraujama, nes tai apsunkintų gyventojų padėtį, be to, jo administravimas kainuotų daugiau nei atneštų naudos, sako LSA administracijos direktorė Roma Žakaitienė.
„Mūsų tikslas yra, kad tie tarifai nebūtų tokie mažyčiai, kuriais surenkama 3, 5 ar 10 eurų, kurių vien tik administravimas yra didžiulės išlaidos, tačiau neduoda jokios naudos. Geriau nuo tų labai kuklių gyvenamųjų būstų, kurie yra iki vienos medianos skaičiuojant kiekvienoje savivaldybėje, iš viso nereikia imti mokesčio. Tai yra žmonės, kurie gauna mažesnes pajamas, negali savo būsto pagerinti arba įsigyti geresnį“, – po trečiadienį vykusio asociacijos valdybos posėdžio BNS sakė R.Žakaitienė.
Anot jos, geriau didesniu tarifu apmokestinti vertingesnių būstų savininkus.
„Tie, kurie yra brangesni, tiems gal galima ir padidinti, nepradėti nuo 0,06 ar 0,03, kaip dabar įstatyme yra. Geriau truputį didesnė mediana, bet jau ir butas brangesnis“, – kalbėjo R.Žakaitienė.
Anot jos, įstatymas turėtų numatyti konkrečius progresinius mokesčių tarifus, nustatomus pagal medianą.
„Konkretūs progresiniai tarifai pagrindiniam ir kitam būstui, kad tie tarifai būtų nustatomi įstatyme. Ne žirklės, o konkretūs tarifai, konkretumas – pagal medianą. Pavyzdžiui, 1-2 medianų – 0,1 proc., virš trijų medianų, kur tikrai prabangūs būstai, galėtų mokestis būti 0,5 proc.“, – vardijo R.Žakaitienė.
Tokias pastabas asociacija ruošiasi teikti Finansų ministerijos pateiktam mokesčio projektui. Taip pat norima pagrindiniu asmens būstu laikyti ne deklaruojamą, o didžiausios vertės.
„Jeigu nebus siejamas su deklaruojama gyvenamąja vieta ir bus laikomas tas, kuris brangiausias, tai nebus manipuliacijų registruojantis savivaldybėse, kur mažiausi mokesčiai“, – sakė R.Žakaitienė.
Be to, bus siūloma aiškiau apibrėžti negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą ir jam taikyti specialius tarifus.
„Dabar jie sudėti į vieną krūvą kartu su nepagrindiniu būstu, garažai, sandėliai, sodo nameliai, šiltnamiai, poilsio nameliai. Nors gali būti, kad kažkoks garažas gali būti daugiau apmokestinamas nei pagrindinis būstas“, – kalbėjo R.Žakaitienė.
Asociacija taip pat gali siūlyti įvesti didesnius tarifus apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, gyvenamajam būstui, kur nepriregistruoti jokie gyventojai – jie neva išnaudojami nelegaliai nuomai.
R.Žakaitienės teigimu, asociacija siūlys mokesčio kreditus, kurie sumažintų prievolę socialiai remtiniems, tris ir daugiau vaikų auginantiems asmenims, auginantiems vaiką su negalia ar specialios slaugos poreikiu, jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.
„Mokesčio kredito mechanizmas reikštų, kad mokėtojui apskaičiuotas mokestis mažinamas konkrečia įstatyme numatyta suma: 100 ar 50 eurų“, – sakė R.Žakaitienė.
Savivaldybių asociacijai taip pat nepatinka dabar siūloma sąlyga dėl mokesčio atidėjimo 10 metų pensinio amžiaus žmonėms – bus siūloma prievolę perleisti naujam savininkui arba paveldėtojui.
„O kas bus po 10 metų? Skola tik augs. Mes galvojame, kad mokesčio atidėjimas gali būti atidėtas iki NT perleidimo arba kitam asmeniui pardavus, arba savininkui mirus mokestį moka paveldėtojas“, – teigė R.Žakaitienė.
Pagal Finansų ministerijos pasiūlytą naują NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Tačiau tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.
Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais. Toks jo įsigaliojimo laikas siūlomas, nes naujas mokestis būtų įtrauktas į 2024 metų biudžetą (jo įtraukti į 2023 metų biudžetą nebus suspėta), iki 2024 metų liepos savivaldybių tarybos turėtų patvirtinti tarifus, kad po pusmečio mokestis įsigaliotų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
