Jau nenusileidžia Užupiui
Markučių rajoną galima padalinti į senąją ir naująją dalį. Pastarojoje, kur dar dominuoja pramoninės paskirties pastatai, pirmieji projektai buvo pradėti įgyvendinti dar 2011–2012 metais. 2013–2014 metais vietoj senų administracinių pastatų iškilo du loftų tipo gyvenamieji projektai.
„Kitas ir daug spartesnis šios teritorijos konversijos ir plėtros etapas prasidėjo 2016–2018 metais“, – konstatuoja Antanas Kišūnas, nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas.
Čia rinkoje žinomi veikėjai „Prodo“, „Vilmesta“, „Merko“, „Puiki investicija“ pradėjo plėtoti 5 naujus būsto projektus: „P1“, „P9“, „M26“, „Vilnelės slėnis“ ir „Studios83“.
Skaičiuojama, kad iš viso šiuose projektuose 2018–2020 metais bus pastatyta virš 600 būsto vienetų. Palyginimui, artimiausiame rajone – Užupyje – per šį laikotarpį bus pastatyta apie 650–700 būsto vienetų.
„Ober-Haus“ pastebi, kad šiuo metu naujuose projektuose butų su daline apdaila kainos siekia 1,7–2 tūkst. eurų už kv. metrą. O geriausių butų kainos gali siekti ir iki 2,5 tūkst. už kv. metrą.
Palyginimui, Užupyje ir Senamiestyje naujų butų su daline apdaila kainos siekia 2,3 iki 4,3 tūkst. už kv. metrą.
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital Centras“ biuro vadovas Gediminas Jankauskas įsitikinęs, Markučiai – tai rajonas, turintis milžinišką nekilnojamojo turto kainų augimo perspektyvą kaip kadaise Užupis.
„Šiame rajone dar šiandien galima santykinai nebrangiai įsigyti namą ar namo dalį. Žinoma, ne taip pigiai kaip prieš dešimt metų. Tačiau laikui bėgant šiame rajone kainos dar augs pakankamai sparčiai“, – prognozuoja jis.
Rajonas su dviem veidais
Markučiai yra rajonas, kuriame daug kontrastų: šalia medinių namų – visiškai modernūs šiuolaikiniai. Čia iki šiol kai kurie gyventojai vandenį semia iš kolonėlių, namus šildo kietu kuru, o kai kurios gatvės – negrįstos.
Ši sostinės teritorija patenka į Pavilnių regioninį parką, o Markučių kraštovaizdžio draustinio teritorija yra saugoma. Parke yra išlikęs dvaras, kuriame įrengtas rusų poeto Aleksandro Puškino muziejus. Markučių ąžuolyne buvo pirmoji Lietuvos kunigaikščių vasarvietė, o netoliese yra Belmontas, kurį galima pasiekti pėstute.
„Didžiausias šio rajono patrauklumas – jausmas, kad gyveni priemiesty, kaime, bet kartu esi labai arti sostinės širdies“, – kalbėjo G.Jankauskas.
Be to, jo teigimu, būsto kainos Markučiuose augo gerokai ryškiau nei kituose miesto rajonuose.
„Tai, ką galima buvo nusipirkti 2009 metais Markučiuose, tai šiandien tas pats turtas kainuotų maždaug 50 proc. daugiau. Markučiuose kainos kilo gerokai labiau nei pačiame Senamiestyje“, – pastebėjo G.Jankauskas.
Planuojamos milijoninės investicijos
Šiuo metu Markučiuose vystomi keli NT projektai. Jau minėtas „Merko“ plėtoja daugiabučius „Vilnelės slėnis“, „Prodo“ – P9 projektas, o „Vilmesta“ – „M26“.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“ paskelbė, kad Markučių rajone planuoja daugiabučių kvartalą, į kurį investuos 15,5 mln. eurų. Pakraščio ir Kaukysos gatvėse ketinama statyti daugiabučius, kuriuose rinkai bus pasiūlyta 220 1–4 kambarių, 30–90 kvadratinių metrų ploto butų.
Šis projektas palyginti nedidelis, mat „Merko“ greta savo „Vilnelės slėnio“, 4,7 hektarų plote, ketina statyti dar 1 tūkst. butų. Daugiabučiai bus statomi keliais etapais. Planuojama, kad teritorija bus išvystyta per septynerius metus ir kvartalas turėtų būti baigtas 2026 metais.
„Jau iš pirmųjų pirkėjų dėmesio supratome, kad žmonės vertina šią šalia Užupio esančią miesto dalį kaip itin patogią gyventi. Todėl atsižvelgdami į rinkos poreikį nusprendėme įsigyti šį kaimynystėje esantį projektą. Planuojame vietoj dabar čia veikiančių pramonės įmonių bei pastatų pastatyti gyvenamuosius namus“, – pranešdamas žinią komentavo „Merko“ generalinis direktorius Saulius Putrimas.
Kalbant apie Markučių perspektyvumą ir paklausą, tai projektų kiekis ir susidomėjimas šiuo rajonu kalba patys už save, sako „Ober-Haus“ atstovas A.Kišūnas. Tiesa, jis pastebi, kad sklypų, kurie būtų tinkami didelių projektų vystymui, ypač šiaurinėje rajono dalyje, kaip ir nebėra.
„Kažkiek potencialo galima įžvelgti pietinėje Markučių dalyje. Tiesa, ten dominuoja daugiausiai privatūs namai, bet sklypų didesnių projektų vystymui galima rasti“, – 15min sakė jis.
Tiesa, A.Kišūno nuomone, Markučiai yra labai geras metamorfozės pavyzdys, kaip pramoninis rajonas tampa gyvenamuoju. Tačiau kaip neigiamą jo pusę ekspertas mini likusią pramonę, bet jos vis mažėja.
„Gera socialinė infrastruktūra, susisiekimas, atstumas nuo miesto centro yra tie aspektai, į kuriuos pirkėjai labiausiai atkreipia dėmesį. Markučių mikrorajonas visa tai turi. Nemanau, kad Markučiai taps antruoju „šanchajumi“, nes aukštingumas yra ribotas – 5–6 aukštai. Aišku, užstatymo tankis yra didelis, bet šis rajonas neturėtų išsiskirti iš bendro naujų ar besiplečiančių senesnių rajonų konteksto“, – įsitikinęs jis.
Prie plėtros prisidėjo parengta strategija
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, kaip ir kiti 15min kalbinti ekspertai, pabrėžė, kad šią teritoriją sudaro kelios zonos.
„Markučiai, kurie išlaikę savo charakterį, kaip senosios Šnipiškės. Senąją dalį reikia saugoti ir ten neleidžiame daugiabučių invazijos, turi išlikti sodybinis užstatymas ant kalvoto reljefo“, – kalbėjo pašnekovas.
Be to, M.Pakalnio teigimu, prie Markučių proveržio prisidėjo ir savivaldybė, kuri dar 2004 metais buvo parengė rajono raidos programą.
„Dar 2000-aisiais gūdžiais tai buvo visų pamiršta, pramoninė teritorija, kur važiuodavome pirkti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių bei betono atsivežti. 2004 metais buvo parengta raidos programa, kurioje numatėme, kad tiek buvęs „Skaiteks“, tiek „Vilniaus kailiai“, tiek aplinkinės teritorijos turėtų tapti gyvenamosiomis, turėtų grįžti į miesto gyvenimą, nebūti uždaros pramoninės teritorijos, bet ten turėtų būti centrinės miesto dalies tąsa“, – 15min pasakojo miesto vyr. architektas.
Būtent „Skaiteks“ projektą, dabar vadinamą „Paupiu“, M.Pakalnis įvardija kaip vieną pirmųjų konversijos projektų. 15min primena, kad koncernui „MG Baltic“ priklausanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ buvusioje „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje stato daugiabučius, verslo centrą, kūrybinės ir visuomeninės paskirties erdves, vaikų darželį ir senamiesčio turgų. Iš viso į „Paupiu“ pramintą projektą įmonė planuoja investuoti daugiau nei 150 mln. eurų.
„Tai viena iš labiausiai besikeičiančių miesto teritorijų. Tos teritorijos vieta, artumas prie centro, bendromis savivaldybės ir vystytojų pastangomis sukurta viešoji infrastruktūra, Vilnelės pakrantės sutvarkytos ir paskatino, kad žmonės tą teritoriją mato kaip patrauklią gyventi. Tai geros teritorijos, kur miestas plečiasi ir žmogus gali turėti būstą vos ne istoriniame Senamiestyje“, – įsitikinęs jis.
Taps mūsų laikmečio pavyzdžiu
Tiesa, M.Pakalnio teigimu, tvari plėtra vyksta teritorijose, kurios priklauso vienam statytojui. Taip pat jis mano, kad pirmieji loftų projektai nebuvo patys geriausi.
„Kai kur pastatų mastelis, architektūriniai sprendimai, švelniai pasakius, yra abejotini, ypač tų pirmųjų. Dabar kokybė su kiekvienu projektu vis gerėja“, – įsitikinęs jis.
Pasak M.Pakalnio, ateityje ši teritorija turės savitą charakterį. Be to, tai bus mūsų laikmečio charakteringas pavyzdys, kaip įsivaizdavome, kas yra kokybiška urbanistinė struktūra ir miestietiškas gyvenimo būdas.
„Manau, kad tai bus viena geresnių vietų gyventi Vilniuje“, – tikino jis.
Tačiau, M.Pakalnio nuomone, jei Lietuva sulauktų krizės ar rimto ekonominio sulėtėjimo, šio rajono plėtrai galėtų kilti bėdų.
„Sąstingis didžiuosius projektus gali vėl nublokšti atgal. Esame pribrendę pokyčiams ir daug geriau, kad jie atsitiktų šioje vietoje, o ne kur nors prie Perkūnkiemio“, – kalbėjo jis.
