Paskirtasis ministras G.Surplys kalbėdamas delfi.lt konferencijoje teigė, kad „mes kelsimės į Kauną ir kelsimės gana greitai“.
„Maža to, manau, kad tai turėtų padaryti ir visos ministerijai pavaldžios tarnybos – Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinė žemės tarnyba, Agrarinės ekonomikos institutas. Visos, kurios šiuo metu yra Vilniuje, dažnai Senamiestyje“, – gegužės 11 dieną sakė G.Surplys.
Anot jo, pradėjęs darbą jis ketina susitikti su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu.
„Jei mums to poreikio bus daugiau, nei Kaunas gali pasiūlyti, tai tada kreipsiuosi į tas savivaldybes, kurios yra tarp Vilniaus ir Kauno, maždaug aplink. Jei bus šiuo metu nenaudojamų arba šiuo metu statomų naujų patalpų pasiūlymai, tai tikrai svarstysime galimybę, kad įstaigų tinklą būtų galima pasėti ir plačiau“, – delfi.lt pasakojo G.Surplys.
Rinka pasiruošusi priimti ministrą
Biurų nuomininkų interesams Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Real Game“ įkūrėjas ir partneris Aurimas Maldūnas 15min sakė manantis, kad tokios įstaigos persikėlimas į Kauną vietos rinkai duotų nemenką impulsą, bet stebuklo nesukurtų.
„Kaunas auga. Prognozuojame, kad Kaune 2019 metų pabaigoje bus apie 250 tūkst. kv. metrų nuomojamo biurų ploto, o dabar yra apie 150 kv. metrų. Iš verslo perspektyvos, ar ministerijai reikia būti Kaune, negaliu atsakyti. Galbūt tai paskatintų miestų bendradarbiavimą, galbūt ir verslas šalia įsikurtų. Teoriškai, tos ministerijos atsikėlimas turėtų daryti įtaką Kauno verslui“, – kalbėjo jis.
A.Maldūno skaičiavimais, apie 330 darbuotojų turinti institucija, laikantis verslo standartų, turėtų tilpti į 3,5 tūkst. kv. metrų biurą, tačiau tai valstybinė institucija, todėl jis manytų, kad ŽŪM galėtų užimti ir 5 tūkst. kv. metrų plotą. Praėjusių metų viduryje Turto banko paskelbtoje valstybės turto valdymo ataskaitoje teigiama, kad dabar ŽŪM vienam darbuotojui tenka 33,63 kv. m ploto, kai privačiame versle vienam darbuotojui tenka tik 10 kv. metrų.
Ar laikinoji sostinė galės pasiūlyti tiek ploto? Pasak „Real Game“ atstovo, jeigu ministerija nuspręstų persikelti jau kitąmet, rinka galėtų labai greitai jai pasiūlyti patalpas.
„Kaune 2019 metams neabejotinai būtų kur kurtis ministerijai. Klausimas, kada jie paskelbs kažkokį konkursą ar rinksis patalpas. Bet netgi jei dabar nėra tuščio ploto, tai iki 2019 metų tikrai pastatytų, nes yra daug projektų, kurie dar nepaleisti ir net nepaviešinti.
Mes, pavyzdžiui, Kaune turime du projektus, kur 2019 metams galėtume duoti biurų po 9 tūkst. kv., kurių dar nėra. Jeigu ateitų Žemės ūkio ministerija, drąsiai statome, darome ir iš karto nuomojame. Ir nebrangiai. Ten yra B klasės biurai, rekonstruoti seni pastatai, už 8 eurus už kvadratą drąsiai būtų galima atiduoti“, – aiškino A.Maldūnas.
Be to, pašnekovo nuomone, prieš nuspręsdama, kur kelsis, ministerija turėtų įvertinti infrastruktūrą ir ko jai reikia, tik tada rinktis vietą. Bet dėl senamiesčio jis kategoriškas.
„Kaune jie turi ieškoti efektyviausio visom prasmėm biuro: kur lengviausia būtų prisivilioti gyventojus, kur turėtų daugiausiai automobilių stovėjimo vietų, būtų geriausias viešasis transportas. Nemanau, kad ministerija turėtų lįsti į centrą“, – teigė A.Maldūnas.
Ragina perimti Suomijos modelį
Taip pat jis įsitikinęs, kad kol valstybė nenustatys skiriamo patalpų nuomos krepšelio vienam žmogui, tol valstybinės institucijos nemąstys apie tai, kiek joms iš tiesų reikia darbuotojų ir kokio biuro.
„Valstybės įmonės privalėtų gauti nuomos krepšelį, t.y. kad vienas žmogus turėtų gauti X sumą pinigų, viena darbo vieta turi kainuoti, pavyzdžiui, 200 eurų per mėnesį. Tada turėdami tokį biudžetą turės vertinti efektyvumus, kaip jie telpa, kaip sėdi. Kol nepadarysime tokio krepšelio, kiek vienas darbuotojas turi kainuoti, tai nežinau, ar suvaldysime“, – dėsto A.Maldūnas.
15min skelbė, kad tokiu principu veikia Suomijos valstybinio NT administratorius „Senate Properties“ (SP), kuris negauna finansavimo iš biudžeto ir veikia privataus verslo principais – pavyzdžiui, pildomas plėtrai ar investicijoms lėšas įmonė skolinasi iš bankų, moka mokesčius.
Suomijoje beveik visas valstybės nekilnojamasis turtas priklauso centriniam šalies turto valdytojui – „Senate Properties“. Visos valstybės institucijos, išskyrus ambasadas, Parlamento Rūmus ir Prezidentūros rūmus, turi nuomotis patalpas iš „Senate Properties“. Valstybės institucijos nuomojasi tiek ploto, kad atitiktų valstybės nustatytus efektyvumo reikalavimus, kurie siekia 18 kv. m bendrojo ploto darbuotojui renovuotuose pastatuose ir 15 kv. m naujuose pastatuose.
„Lėšų nuomai institucijos gauna iš valstybės biudžeto dotacijų principu pagal darbuotojų skaičių atitinkantį ploto poreikį. Toks modelis šalyje veikia jau keletą metų, o nuomos kainos dėl masto ekonomijos 2016 metais valstybės institucijoms sumažėjo 15 proc. Pasirengimas sistemos įdiegimui buvo pradėtas dar paskutinįjį XX a. dešimtmetį“, – 15min sakė SP Strategijos ir verslo vystymo direktorius Kajus Hedvallas.
Galimybės dar svarstomos
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis BNS praėjusią savaitę teigė, jog jau rudenį Vyriausybei bus pristatyti planai dėl ministerijų iškėlimo, jis taip pat patvirtino, kad svarstoma ŽŪM iškėlimo į Kauną galimybė.
„Valstiečių“ vadovaujamos Vyriausybės programoje užsimenama apie galimybę perkelti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas į Kauną, tačiau tai neminima Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Seimas prieš metus yra atmetęs konservatorių siūlymą dėl šių dviejų ministerijų perkėlimo. Premjeras Saulius Skvernelis tuomet teigė, jog Vyriausybė šių planų neatsisako, bet į pertvarką siekia žiūrėti kompleksiškai.
