Viešąjį pirkimą karinių dalinių statyboms ir infrastruktūros įrengimui KAM planuoja skelbti jau kitų metų sausio antroje pusėje. Bendra trijų projektų tiesioginių investicijų vertė gali siekti apie 90 mln. eurų.
Kariniai daliniai – atgrasymo priemonė
Tokius planus G.Jeglinskas pristatė antradienį vykusiame Centrinės projektų valdymo agentūros organizuojamame renginyje vykusiame „Vilnius Tech Park“.
„Šių karinių miestelių dėka kuriame atgrasymą. Tai yra, stipriname kariuomenę, bendradarbystę su mūsų partneriais, su NATO, Europos Sąjungos šalimis ir mūsų ryšiais su visuomene, kas yra dar svarbiau kalbant apie atgrasymą“, – antradienį kalbėjo viceministras.
Vilniuje – didžiausias karinis miestelis
Iki 2023 metų Lietuvoje turėtų atsirasti trys kariniai daliniai: Šiauliuose, Šilalės ir Vilniaus rajonuose.
Šilalės rajone, 10 ha ploto teritorijoje, planuojama statyti apie 22 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatus.
Apie 10,8 tūkst. kv. m ploto turėtų atitekti kareivinėms, valgyklai, štabui, medicinos ir kontrolės punktui. Dar apie 4 tūkst. kv. m ploto turėtų tekti sporto patalpoms ir lauko aikštelėms. Techninės patalpos, tokios kaip sandėliai, garažai, degalinė ir kita, turėtų užimti apie 7,2 tūkst. kv. metrų.
Čia turėtų būti įrengta stovėjimo aikštelė 200 automobilių, o kariniame padalinyje turėtų tilpti 769 kariai.
Vilniaus rajone, Rokantiškių kaime, 17 ha ploto teritorijoje numatoma statyti 25 tūkst. kv. m bendro ploto pastatus, o jų plotai bus panašūs kaip ir Šilalėje planuojamame kariniame dalinyje. Tiesa, Vilniaus rajone ketinama įkurdinti šiek tiek daugiau karių – viso apie 1088.
„Rokantiškėse turime 2 sklypus, tai jie bus sujungti. Ateityje numatome kitoje teritorijoje įkurti štabus, bet šis projektas bus greta esančioje teritorijoje“, – planais dalijosi G.Jeglinskas.
O Šiaulių rajone karinis dalinys planuojamas 8 ha ploto teritorijoje, o pastatų plotas užimti turėtų apie 24 tūkst. kv. metrų. Čia turėtų tilpti 802 kariai.
„Šilalėje ir Šiauliuose teritorijų plotai yra mažesni. Tačiau, pagal mūsų skaičiavimus, manome, kad tai yra pakankami skaičiai šiems kariniams batalionams išvystyti“, – kalbėjo G.Jeglinskas.
Šiauliuose ketinama įkurdinti kunigaikščio Margirio pėstininkų batalioną, Šilalės rajono Pajūrio miestelyje bus sukurta infrastruktūra brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, Vilniaus rajone, Rokantiškių kaime, turėtų įsikurti vienas iš esamų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ batalionų.
„Du miesteliai, Šiauliuose ir Šilalėje, prisidės prie neseniai įkurtos Žemaitijos brigados. O Vilnius iki šiol neturėjo aktyvaus kovinio bataliono. Šiais projektais iki 2023 metų turėtų persikelti iš Ruklos į Vilnių vienas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ batalionų“, – susirinkusiems pasakojo viceministras.
Tikisi susitarti su investuotoju iki 2020 metų
Pirkimą visiems trims objektams ministerija planuoja skelbti kitų metų pradžioje, o sutartis su investuotoju pasirašyti norima 2020-ųjų pabaigoje.
Partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 metų laikotarpiui – iki 2035 metų, iš jų infrastruktūrai sukurti planuojama skirti apie 2,5 metų, dar 13 metų konkurso laimėtojai turėtų prižiūrėti infrastruktūrą.
Iš verslo KAM tikisi lankstumo ir inovatyvumo
Privatus investuotojas turės skirti savas lėšas į karinę infrastruktūrą, jis bus atsakingas už statybos darbus ir infrastruktūros valdymo rizikas. Projektą vėliau perims Lietuvos kariuomenė.
G.Jeglinsko teigimu, KAM iš verslo tikisi lankstumo, nebūti įsikabinusiems į teisės aktus ir užsispyrusiai laikytis savo.
„Norime įdomių, inovatyvių ir abiem pusėm naudingų pasiūlymų. <...> Siekiame partnerystės, kur galime nueiti nuo teisiškais argumentais pagrįstos partnerystės, o ne laikytis užsispyrusiai savo“, – sakė jis.
Viceministro teigimu, privatūs investuotojai galės dalyvauti viename arba visuose projektuose. Tačiau kiekvienam daliniui bus išrinkta daugiausiai 5 kandidatai, su kuriais po to turėtų būti tęsiamos derybos.
Pasak G.Jeglinsko, šiuo projektu kariuomenė siekia pajėgumo ir mano, kad naujieji daliniai darys tiesioginę įtaką agresorių atgrasymui.
„Mums svarbus karių pajėgumas, mūsų kariuomenės pajėgumas, kuris tiesiogiai sąlygoja atgrasymą. Tai mūsų stiprybės simbolis“, – susirinkusiems investuotojams aiškino viceministras.
Be to, jis užsiminė ir apie politinę riziką, kurią esą galima apskaičiuoti, bet ją įsivertinti sudėtinga. Tačiau G.Jeglinsko nuomone, visos politinės partijos yra išreiškusios pritarimą, kad reikia stiprinti šalies gynybą.
„Yra būdų, kaip galima ją valdyti (politinę riziką – red.past.). Iš savo pusės galiu pasakyti, kad dėmesys saugumui yra ir jis niekur nedings. Matome iš Rusijos pusės veiksmus per pastaruosius metus ir tas dėmesys saugumui tikrai išliks. <...> Esame ganėtinai derizikavę šį projektą per politinę prizmę“, – kalbėjo jis.
