Daugiabutis be problemų
Atsimindama, kaip gimė mintis modernizuoti daugiabutį, pašnekovė sako, kad didesnių problemų nedidukas penkiaaukštis niekada neturėjo. „Prisižiūrėdavome ir iki modernizacijos. Daugelis įsidėjo naujus langus. Didžiausios problemos buvo namo viduje – vamzdynai. Ir karšto vandens, ir šilumos sistemos veikė nekaip. Gyventojams kildavo problemų ir dėl to, kad ne visiems užtekdavo 18 laipsnių komforto temperatūros kambariuose“, – pasakoja pašnekovė.
Ši pagrindinė problema ir padiktavo svarbius būsimos renovacijos akcentus. „Be įprastinių šiltinimo darbų, ypatingą dėmesį iš karto skyrėme šildymo sistemai. Bendru sutarimu nusprendėme, kad reikia ne šiaip atnaujinti šildymo sistemą, bet pakeisti ją iš vienvamzdės į dvivamzdę. Kruopščiai rinkomės ir apskaitos metodą. Dabar sąskaitas apmokame pagal skaitiklio duomenis. O svarbiausia – ant kiekvieno radiatoriaus yra termoreguliatorius ir kambario temperatūrą galima reguliuoti pagal pageidavimą, – dėsto didžiausius renovacijos privalumus pašnekovė. – Manau, kad tai yra daug geriau negu gyventi su sena sistema ir mokėti už tuos 18 laipsnių, kurie, neaišku, ar kambaryje visada yra.“
Susitarus dėl problemų, kurias svarbiausia išspręsti, O. Mikalauskienės teigimu, ir gyventojų susirinkimai produktyvesni: „Pasakodami apie modernizacijos naudą argumentavome tik skaičiais – kiek sutaupys, kiek mokės, per kiek galima bus atiduoti paskolą ir t. t. Net ir šildymo sistemą pristatydami kalbėjome apie komforto lygius per temperatūrą, aiškinome, kad kambaryje gali būti ir 20, ir 25 laipsniai – kiek kam reikia.“
„Ko gero, pigiausia renovacija Lietuvoje!
Nepaisant bendros gyventojų nuomonės, kad renovacijos daugiabučiui tikrai reikia, jau nuo pat pirmojo gyventojų susirinkimo paaiškėjo, jog itin svarbų vaidmenį dėliojant galimą investicijų planą, vaidina išlaidos.
„Greičiausiai pas mus buvo pigiausia daugiabučio modernizacija Lietuvoje“, – džiaugiasi Olga Mikalauskienė. Ji skaičiuoja, kad gyventojams, kurie jau iki renovacijos turėjo naujus langus bei naujos kartos radiatorius, atnaujinimas nekainavo nė 2 896 eurų (10 tūkst. litų). Vis dėlto renovacijos pradžioje tokie galutiniai skaičiai žinomi nebuvo.
„Bijojome, kad kils kainos. Ir ne be pagrindo. Jos iš tiesų kilo. Nors gavome 40 proc. kompensaciją iš valstybės, suskaičiavome, kad mums, pavyzdžiui, atsiliepė minimalios algos pakėlimas – statybos darbai kartu su medžiagomis pabrango apie 10 proc. Išleidome šiek tiek daugiau negu planavome. O siekis, kad neišleistume nė centu daugiau, buvo nuo pat pradžių“, – iššūkiais dalijasi pašnekovė.
Skelbė du konkursus
Olga Mikalauskienė neslepia, kad iššūkių buvo ir ieškant įmonės, kuri atliktų rangos darbus. „Mūsų namukas nedidelis, darbų nedaug – daug už viską nepaprašysi. O dar ir investicijų planas labai kuklus. Rangovus suradome tik iš antro karto“, – atsimena pašnekovė.
Nepaisant visų iššūkių, statybos darbai vyko labai sklandžiai, užtruko apie 4 mėnesius. Šiemet šis daugiabutis jau pasitiko antrą žiemą po renovacijos. „Dar iki šiol kaimynai man sako – „buvau prieš modernizaciją, nes tikrai netikėjau, kad bus taip gerai“, – sako pašnekovė.
