Audito Rūmų duomenimis, ES institucijos pastatams išleidžia maždaug 11 proc. savo biudžeto – kasmet apie 1 mlrd. eurų.
Apytiksliai du trečdaliai šios sumos yra susiję su pastatų įsigijimo ir nuomos išlaidomis, o likusi išlaidų dalis iš esmės išleista būklės priežiūrai, saugumui ir energijai.
Europos Komisijos pastatų portfelis yra didžiausias, o daugiau nei 80 proc. šių pastatų ploto naudojama biuro reikmėms.
Auditoriai nurodo išnagrinėję penkių ES institucijų, turinčių didžiausias biuro patalpas (Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo ir Europos Centrinio Banko) pastatų strategijas.
„Apskritai jie nustatė, kad institucijos savo išlaidas biuro patalpoms valdo efektyviai, tačiau pastatų strategijos ne visada yra oficialiai patvirtinamos, o jų reikalavimų pastatams planavimas galėtų būti pagerintas“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Nagrinėti didelių statybos projektų finansavimo mechanizmai esą dažnai buvo sudėtingi ir kai kuriais atvejais darė poveikį biudžeto skaidrumui.
„Dauguma projektų vėlavo ir kai kurie jų patyrė reikšmingų papildomų išlaidų.
Pavyzdžiui, pirminis įvertintas Europos Parlamento KAD II projekto Liuksemburge biudžetas 2005 m. sudarė 317,5 milijono eurų. Jis smarkiai vėlavo, projekto apimtis buvo sumažinta ir po 2009 m. persvarstymo biudžetas buvo padidintas iki 363 milijonų eurų.
Vykdant Europos Komisijos JMO II projektą, taip pat Liuksemburge, buvo patirta ilgų vėlavimų. Auditorių vertinimu, Komisija patirs 248 milijonus eurų nuomos sąnaudų dėl poreikio išsinuomoti papildomos erdvės“, – rašoma pranešime.
„Didelių statybų ir renovacijos projektų atveju ES institucijos turėtų iki 2019 m. pabaigos nustatyti tinkamas valdymo procedūras“, – pranešime cituojamas Europos Audito Rūmų narys Janas Gregoras.
Daugumos institucijų pastatų portfelių stebėjimas ir ataskaitų apie juos teikimas nėra pakankamas, teigia auditoriai.
„Dauguma institucijų vidaus valdymo tikslais reguliariai nestebi rodiklių, susijusių su pastatų naudojimo efektyvumu ir jiems skiriamomis išlaidomis. Nors institucijos Briuselyje ir Liuksemburge sutaria dėl paviršiaus ploto matavimo suvienodinimo, duomenys nėra visiškai standartizuoti ir juos palyginti sudėtinga. Biudžeto valdymo institucijoms pateiktos ataskaitos neleidžia atlikti palyginimo ir efektyvumo analizės“, – rašoma pranešime.
Auditoriai rekomenduoja ES institucijoms:
- atnaujinti ir oficialiai įtvirtinti savo pastatų strategijas ir reguliariai atnaujinti planavimo dokumentus;
- įvertinti naujų darbo metodų (NWoW) požiūrį;
- padidinti statybos projektų finansavimo mechanizmų biudžeto skaidrumą;
- nustatyti tinkamas didelio masto statybos ir renovacijos projektų valdymo procedūras;
- pagerinti duomenų nuoseklumą ir pastatų portfelių stebėjimą.