Statistikos departamento paskelbta statybos sąnaudų elementų kainų analizė rodo, kad kainos 2022 m. kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 4,2 proc. Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo statybinių medžiagų ir gaminių kainų padidėjimas 5,8 proc., vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio sumažėjimas 1,2 proc. bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos padidėjimas 9,4 proc. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 9,5 proc. – pabrango medžio gaminiai, po 8,1 proc. – vamzdžiai ir izoliacinės medžiagos, 7,2 proc. – bendros statybinės medžiagos. Tai turėjo įtakos ir statyboms – iš statinių per mėnesį daugiausia – 5,6 proc. – pabrango inžinerinių statinių statyba. Negyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 3,7 proc., gyvenamųjų pastatų – 2,5 proc.
Žvelgiant į metinį statybos sąnaudų elementų kainų pokytį, fiksuojamas dviženklis augimas. Šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kainos išaugo 19,8 proc. Labiausiai brango metalo gaminiai – net 43,7 proc. – bei medžio gaminiai – per metus kainos pakilo 38,7 proc. Betono ir gelžbetonio gaminiai brango 21,6 proc., izoliacinės medžiagos – 31,5 proc., elektrotechninės medžiagos – 25,2 proc., vamzdžiai – 21,4 proc., santechninės medžiagos – 17,8 proc. Brango ir mašinų bei mechanizmų darbas – 16,4 proc.
Iš statinių per metus daugiausia – 23,1 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 19,2 proc., inžinerinių statinių – 16,5 proc.
Antroji banga
Dėl sparčiai kylančių statybinių medžiagų bei mechanizmų kainų statybų rinkoje atsiranda tam tikrų nerimo ženklų. Naujo gyvenamojo būsto vystytojai jau kalba apie būtinybę branginti naujos statybos būstus, dėl to šoktelėtų ir senos statybos nekilnojamojo turto kainos. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas kalba ir apie kitą problemą – daugelis rangovų dabartinėmis sąlygomis nebegalės baigti renovacijos ar viešojo pirkimo projektų.
Pasak D.Gedvilo, statybinių medžiagų kainos sparčiai pradėjo kopti į viršų praėjusių metų pavasarį, kai buvo atlaisvinti pandemijos apribojimai verslui. Dvi didžiulės rinkos – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija – staigiai pradėjo gamybą. Žaliavų biržose vienu metu buvo pradėta didžiuliais kiekiais pirkti visas pagrindines statybines medžiagas. Tai paskatino kainų kilimą žaliavų biržose, kurį dar labiau paaštrino spekuliacija akcijomis ir vertybiniais popieriais.
„O prasidėjus karui Ukrainoje kilo dar didesnė sumaištis. Itin šoktelėjo kuro kainos. Gana daug naftos produktų naudojama gaminant statybines medžiagas – plieną, stiklą, cementą. Šios medžiagos sunkios, tad išaugo ir transportavimo kaina. Tai sukėlė antrąją brangimo bangą. Brangymetis palietė ne tik statybinių medžiagų kainas, bet ir kitas su statybomis susijusias sritis: brango statybos mechanizmų paslaugos, darbuotojų atlygis“, – pasakojo D.Gedvilas.
Kita priežastis, lėmusi kainų šuolį, anot asociacijos vadovo, buvo svarbiausių gamyklų subombardavimas Ukrainoje. Pavyzdžiui, Mariupolyje buvo metalurgijos kombinatas, kuris praktiškai visoje Europos rinkoje dominavo tarp plieno lakštų tiekėjų. Okupantams jį sunaikinus, plieno lakštai tapo deficitine preke.
„Armatūrinį plieną gamina ne viena gamykla, tad jo dar galima rasti kitur. O tie, kas savo gaminiams naudojo metalo lakštus, dabar susidūrė su didžiuliu iššūkiu, kur šių lakštų gauti. Todėl ir jų kainos muša rekordus“, – teigė D.Gedvilas.
Išgelbėtų indeksavimas
Pasak pašnekovo, labai sunku prognozuoti, kada statybinių medžiagų kainos stabilizuosis. Tai labai priklausys ir nuo karo Ukrainoje baigties.
„Rusijai nustojus tiekti dujas Lenkijai ir Bulgarijai, gali būti, kad kitos Europos valstybės atsisakys rusiškų dujų, taip palaikydamos ukrainiečius. Tikėtina, kad energijos ištekliai, kurie būtini statybinių medžiagų gamyboje, bus pristatomi iš kitų regionų ar žemynų, pavyzdžiui, iš Azijos. Tad dėl logistikos kainos dar labiau pakils. Bent kol kas nematyti priežasties, kodėl kainos galėtų mažėti. Nebent į Europos ekonomiką įsisuktų recesija, tuomet galbūt matysime ne infliaciją, o defliaciją. Bet kol kas tokių ženklų nėra. Netikiu, kad iki vasaros pabaigos kažkas pasikeis“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Kylančios statybinių medžiagų kainos brangina ir statybas. Sudėtingiausia situacija, pasak D.Gedvilo, bus tais atvejais, kai investiciniai projektai parengti ir rangos darbų sutartys sudarytos ankstesnėmis kainomis. Kitos valstybės – ypač Skandinavijos šalys, centrinės Europos valstybės – jau seniai naudoja standartizuotas statybos rangos sutartis, kuriose numatytas indeksavimas. Jeigu statybos pinga, kainą mažina ir rangovas, jeigu brangsta, tuomet užsakovas privalo sumokėti skirtumą. Lietuvoje šis principas neveikia.
„Didelė tikimybė, kad sustos ne tik renovacijos, bet ir visų viešojo pirkimo projektų įgyvendinimas, nes perkančiosios organizacijos netaiko indeksavimo. Kai kurie rangovai jau kreipėsi į teismus, nes nesutinka iš savo lėšų įgyvendinti pradėtų projektų. Ir tokių bylų tik daugės, jeigu užsakovai nedarys sprendimų ir nepradės indeksuoti kainų bei neperžvelgs terminų“, – įsitikinęs Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas.
