Kai kurie į parodą „Resta“ ateina pažioplinėti, apsižvalgyti, o kiti – apsipirkti.
Pavyzdžiui, prie pat įėjimo esančių įvairių lauko gėlių sodinukų galima nusipirkti už 2,5-3 eurus. O braškių ar žemuogių sodinukų – po 50 centų už vienetą. Įvairių vaiskrūmių sodinuką galima įsigyti 4-6 eurus, vaismedžių kainos svyruoja nuo 8 iki 10 eurų, o koloninių ir iki 15 eurų.
Pagyvėjimą statybų rinkoje jaučia ir landšaftininkai
Tačiau pačios įmonės čia siūlo ne tik produkciją, bet ir prisistato. Pasak landšafto ir augalų prekybos įmonės iš pajūrio „Žalioji aikštelė“ vadovo Evaldo Gliožerio, apie 60-70 proc. produkcijos jie parduoda individualių namų gyventojams, apie 20 proc. – daugiabučių gyventojams.
Jo teigimu, didėjantys statybų tempai, ypač Vilniuje, paveikė ir medelių augintojus.
„Mūsų įmonė yra iš pajūrio, pas mus ypatingai daug individualių namų, pagrindas apie 90 proc. sudaro. Todėl taip, jaučiasi“, – 15min patvirtino E.Gliožeris.
Nuo ko pradėti aplinkos tvarkymą? „Žalioji aikštelė“ vadovo nuomone, prieš svarstant, kokį medelį įsigyti ir kur jį pasodinti, reikėtų pasikonsultuoti su landšafto architektais.
„Namas yra tik statinys, o landšafto specialistai gali patarti, kaip suorientuoti zonas. Kartais bendradarbiaujant su architektais truputėlį koreguojame pačio namo orientaciją. <...> Lygiai taip pat rekomenduočiau kreiptis žiemą, kai landšaftininkai turi mažiau darbo, šiuos klausimus galima išspręsti neskubant, išsidėlioti visus klausimus ir į juos atsakyti kokybiškiau negu sezono metu“, – sakė E.Gliožeris.
Baltarusiams Lietuvoje dirbti paprasčiau nei Lenkijoje
Tarp gausybės įvairios produkcijos ir paslaugų, stendus išsistatę ne tik lietuviai, bet ir baltarusiai, latviai. Dalis jų ieško partnerių arba pirkėjų.
Baltarusijos gelžbetonio konstrukcijų įmonės „Mapid Construction Enterprise“ atstovas Dmitrijus pasakojo, kad jie Lietuvos rinkoje veikia penkti metai. Jie projektuoja, gamina, tiekia ir sumontuoja surenkamas gelžbetonio konstrukcijas – tiek dideliems, tiek mažesniems projektams. Jo teigimu, Baltijos šalys plėtrai buvo pasirinktos dėl geografinės padėties.
„Tokioms sunkioms konstrukcijoms yra atstumas, iki kurio apsimoka jas transportuoti. Vežame iki 800 kilometrų atstumu, o toliau jų pristatymo kaina viršija jų vertę. Jūs esate mums patogiame atstume“, – tikino pašnekovas.
Anot įmonės atstovo, „Mapid Construction Enterprise“ ketina plėstis į Lenkiją, tačiau, jo teigimu, iškart išryškėjo rinkų pagrindinis skirtumas. Esą Lietuvoje yra paprasčiau dirbti, nes lengviau galima susišnekėti, daug kas kalba rusiškai, o Lenkijoje sekasi sunkiau. Tai įmonei svarbu, nes didžiąją dalį darbininkų jie atsiveža iš Baltarusijos.
„Kadangi mūsų specialistai negali gauti atitinkamų sertifikatų, nes norint juos turėti, turi būti piliečiu, tai samdome vietoje tokius specialistus, kurie turi juos. O tie, kurie atvyksta, jie gauna leidimus čia dirbti“, – 15min pasakojo Dmitrijus.
Daugėja grįžtančių namo
Įdarbinimo Norvegijoje įmonės „Medio Utleieservice“ atstovė Gioril Solheim 15min tikino, kad auksiniai laikai, kai pas juos keliavo darbininkai – pasibaigė. Dabar įmonė pati turi eiti pas statybininkus, kurie galėtų ir norėtų dirbti statybos sektoriuje Norvegijoje.
„Darbininkai grįžta į savo gimtąsias šalis dėl kylančių ekonomikų ir šeimos. Susiduriame su dideliu, tiesą pasakius, iššūkiu. Prieš porą metų buvo lengviau surasti darbininkų, o dabar patys turime eiti pas juos. Dėl to ir esame šioje parodoje“, – sakė ji.
G.Solheim teigimu, jų įmonėje apie 60-70 proc. darbininkų yra iš Lietuvos. Kompanija ieško kilimų klojėjų, elektrikų, dažytojų, santechnikų, statybininkų, pagalbinių darbuotojų ir kitų profesijų atstovų.
„Iš mūsų patirties galime pasakyti, kad lietuviai yra itin geri, patikimi ir jie gali labai gerai atlikti darbą. Kol kas tik geros patirtys su Lietuvos statybininkais. Mūsų įmonėje darbininkas, kuris turi apie 5 metų patirtį, moka dirbti ir kalba angliškai, tai jo atlyginimas gali siekti apie 19 eurų už valandą. Gali kilti ir aukščiau, virš 20 eurų, bet 22 eurai už valandą mūsų įmonėje yra maksimumas“, – kalbėjo už darbuotojų atanką atsakinga specialistė.
Lietuvius labiausiai veikia nuolaidos
Išmanių dulkių siurblių-robotų prekės ženklo „iRobot“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Vitolds Birinš 15min atskleidė pagrindinius skirtumus tarp latvių, estų ir lietuvių. Anot jo, rinkdamiesi siurblį latviai žiūri pirmiausiai į tai, kokį plotą jis gali išvalyti, kiek laiko tarnaus, o lietuvius labiau veikia nuolaidos nei pati prekė.
„Produktas gali būti ne pats geriausias, tačiau jei bus gera nuolaida, tai nusipirks ir sakys, kad įsigijo už gerą kainą. O estai į produktą žiūri per mokamąją prizmę – jie aiškinasi, iš ko ir kaip pagamintas įrenginys, jie daugiau perka išsimokėtinai“, – 15min aiškino jis.
26-ą kartą vykstančią parodą „Resta“ galima aplankyti balandžio 24–27 dienomis. Šiemet joje dalyvauja 450 įmonių iš Lietuvos ir 14 užsienio valstybių: Austrijos, Baltarusijos, Čekijos Respublikos, Didžiosios Britanijos, Egipto, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos Federacijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos.
