„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

TV bokštą po rekonstrukcijos labiau pritaikys pramogoms ir poilsiui

Nuo pat pastatymo kapitaliai neremontuotas Vilniaus televizijos bokštas ruošiasi rekonstrukcijai. Planuojama pertvarkyti pastato viršutinę dalį, pirmą aukštą, pastatyti naują požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti parką. Bendra investicijų suma turėtų siekti 12 mln. eurų.
Gimtadienį švenčiančio Vilniaus vaizdai
Gimtadienį švenčiančio Vilniaus vaizdai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Aukščiausias Lietuvos pastatas bus labiau pritaikytas poilsio ir laisvalaikio poreikiams, o lankytojams bus pritaikyti trys aukštai.

Projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) užsakymu parengė architektai iš studijos „Plazma“, skelbiama, kad bus rekonstruojamas pats bokštas, o vietoje administracinio pastato bus įrengtas viešasis tualetas, po kompleksu bus statoma nauja automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, bus sutvarkytas parkas aplink Televizijos bokštą.

Projekto vertė – iki 12 mln. eurų

Pasak Telecentro vadovo Remigijaus Šerio, Vilniaus Televizijos bokštas nebuvo kapitaliai remontuotas nuo jo pastatymo 1980 metais. Pernai buvo suremontuota bokšto betoninio kamieno išorė – ji buvo nuvalyta ir padengta specialia hidroizoliacine medžiaga.

„Rekonstrukcija yra reikalinga tam, kad Televizijos bokštas būtų geriau negu dabar pritaikytas turizmo ir rekreacijos-laisvalaikio poreikiams, kad jame būtų galima išplėsti pramoginių paslaugų ir veiklų spektrą, būtų pagerintas lankytojų saugumas“, – 15min aiškino jis.

Architektūros studija „Plazma“/Planuojama rekonstruoti Televizijos bokštą
Architektūros studija „Plazma“/Planuojama rekonstruoti Televizijos bokštą

Teigiama, kad bendra rekonstrukcijos projekto vertė galėtų siekti 12 mln. eurų. Šiuo metu analizuojami įvairūs projekto finansavimo modeliai ir variantai. Vienas iš jų – išorinio investuotojo pritraukimas, taip pat neatmestinas valstybės investicijų panaudojimas objekto rekonstravimui.

„Čia svarbu pabrėžti, kad TV bokštas yra strateginis objektas, kurio pagrindinė funkcija yra technologinė, t.y. radijo ir TV programų siuntimas į eterį. Ši funkcija ir toliau išliks pagrindinė, todėl Telecentras nenumato objekto nuosavybės pakeitimo ar jo perdavimo į kito savininko rankas“, – teigė R.Šerys.

VIDEO: Išskirtiniai vaizdai: aukštalipiai darbavosi ant Vilniaus televizijos bokšto

Rekonstrukciją planuojama pradėti kaip įmanoma greičiau, o jos metu Televizijos bokštas bus uždarytas lankytojams. Kiek truks rekonstrukcija, kol kas neskelbiama, o tikslūs terminai turėtų paaiškėti parengus techninį projektą.

Rekonstrukcijos metu bus pertvarkoma viršutinė bokšto dalis: joje lankytojams bus skirti trys aukštai, dabar galima apsilankyti tik viename jų, kur veikia restoranas „Paukščių takas“. Patalpas per tris aukštus žadama pritaikyti įvairioms, su turizmu ir pramogomis susijusioms reikmėms.

„Taip pat būtų pertvarkytos patalpos Televizijos bokšto apatinėje dalyje bei performuota visa bokštą supanti antžeminė erdvė“, – sakė R.Šerys.

Architektūros studija „Plazma“/Planuojama rekonstruoti Televizijos bokštą
Architektūros studija „Plazma“/Planuojama rekonstruoti Televizijos bokštą

Bokštą pakeis neatpažįstamai

Taip pat numatoma rekonstruoti požeminį tunelį, kuris šaltuoju sezonu naudojamas kaip pagrindinis patekimo į Televizijos bokštą kelias. Vietoje tunelio projektuojama atvira pėsčiųjų galerija.

„Ties įėjimu į rūsio lygį pėsčiųjų galerija jungiasi su naujai projektuojamu požeminiu tuneliu (taip pat nešildomu), vedančiu iš požeminės automobilių aikštelės. Rekonstruojama dalis rūsio patalpų, formuojant patogų patekimą į pirmą aukštą laiptais bei keltuvu, pritaikytu neįgaliesiems“, – rašoma dokumente.

Architektūros studija „Plazma“/Planuojama rekonstruoti Televizijos bokštą
Architektūros studija „Plazma“/Planuojama rekonstruoti Televizijos bokštą

Pirmame Televizijos bokšto aukšte projektuojami atskiri tūriai, paliekant laisvą erdvę judėjimui aplink bokšto kamieną. Architektai siūlo atskirti lankytojų srautus, projektuojant du atskirus įėjimus ir išėjimus. Taip pat norima įrengti vestibiulį su patikros kontrolės zona, drabužine bei vertikaliaisiais ryšiais tarp rūsio ir pirmojo aukšto bei tarp pirmojo ir trečiojo aukštų.

„Į funkcines zonas skirstoma – Sausio 13-osios įvykių memorialinė ekspozicija, kavinė su vaikų žaidimo zona, sanitariniai mazgai ir personalo patalpos. Projektuojami papildomi įėjimai bei evakuaciniai išėjimai iš pirmo aukšto“, – rašoma dokumente.

Trečiame aukšte būtų įrengtos patalpos, skirtos įvairioms ekspozicijoms ar renginiams. Devynioliktame aukšte projektuojama interaktyvi šalies ir miesto pažinimo erdvė – muziejus, konferencijų erdvė bei kavinė.

„Renginio metu konferencijų salė gali būti atskiriama nuo bendros ekspozicijos erdvės akustinėmis užuolaidomis. Laisvo plano erdvėje formuojami atskiri kavinės, laiptinės ir san. mazgų tūriai. <...> Siekiant kurti patogų ryšį tarp 19–21 aukštų ir sumažinti lifto naudojimo poreikį, formuojamas vertikalus ryšys atvirais sraigtiniais laiptais. Atveriama galimybė laisvai judėti visu perimetru palei langus, pro kuriuos matoma miesto panorama 360⁰ kampu. Besisukančios grindų dalies konstrukcija netenka savo pirminio funkcionalumo, todėl projektuojamos vieno lygio grindys visoje 19 aukšto erdvėje“, – nurodoma dokumente.

Architektūros studija „Plazma“/Planuojama rekonstruoti Televizijos bokštą
Architektūros studija „Plazma“/Planuojama rekonstruoti Televizijos bokštą

Dvidešimtame aukšte formuojamas vestibiulis, sujungsiantis erdvę prie liftų su laiptais tarp 19–21 aukštų. Iš jo projektuojamas išėjimas į atvirą apžvalgos aikštelę ant bokšto taurės, kur taip pat formuojami įrenginiai bei lieptelis ekstremalaus sporto mėgėjams.

„Didžiąją aukšto plano dalį sudaro restoranas, išoriniu erdvės perimetru išdėstytomis sėdėjimo vietomis. Aplink taurės kamieną koncentruojamos virtuvės ir restorano baro zona bei pagalbinės patalpos“, – rašoma pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Lietuvos vėliavos iškėlimas Vilniaus televizijos bokšte
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Lietuvos vėliavos iškėlimas Vilniaus televizijos bokšte

Be to, projektu numatoma parke įrengti viešąjį tualetą. Jo centre suprojektuotas dengtas skaidrus žiemos sodas, o aplink jį perimetru projektuojami vyrų ir moterų tualetai bei bendras motinos-vaiko bei neįgaliųjų patalpa. Statinys būtų sezoninio naudojimo.

Numatoma griauti 94 kv. metrų ploto sandėlį.

Po pastatais planuojama pastatytą naują 5 tūkst. kv. metrų ploto, dviejų aukštų 166 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę

Parke – žvaigždžių žemėlapis

Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad planuojama tvora aptverti didesnę parko teritorijos dalį nei dabar. Pagrindinis įėjimas į teritoriją būtų prie administracinio pastato, aikštės su skulptūra pradžioje. Taip pat projektuojamas aiškiai matomas patekimas į požeminę pėsčiųjų galeriją, kuri šaltuoju sezonu būtų naudojama kaip pagrindinis patekimas į Televizijos bokštą.

Visa parko teritorija būtų suskirstyta į dvi dalis – lankytojams laisvai prieinamą ir tarnybinę rytinėje dalyke.

Automobiliai, kaip ir iki šiol, patektų iš Sausio 13-osios gatvės, tačiau projektu formuojamas naujas įvažiavimas į naujai statomą požeminę automobilių stovėjimo aikštelę rytinėje sklypo dalyje.

„Siūloma padidinti esamą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią lygiagrečiai Sausio 13-osios gatvei, pritaikant ją lankytojų autobusų stovėjimui“, – rašoma dokumente.

Parko idėją – stilizuoto žvaigždyno žemėlapį – atvaizduos takų sistema, o piešinys būtų matomas iš viršutinių bokšto aukštų. Parkas būtų suskirstytas aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonas, reprezentatyvią prieigų bei renginių erdvę.

Projektuojama ir amfiteatrinė žiūrovinė erdvė su aikšte mobiliai renginių scenai. Perspektyvoje, paruošus detaliojo plano korektūrą, numatoma įrengti stacionarų lauko estrados statinį.

Architektūros studija „Plazma“ pasirinkta po 2015 metais įvykusio architektūrinio konkurso.

Vilniaus televizijos bokštas yra Vilniaus Karoliniškėse, ant Neries šlaito. Tai aukščiausias statinys Lietuvoje, įtrauktas į aukščiausių pasaulio pastatų sąrašą. Palankiu oru šis bokštas gali būti matomas beveik iš bet kurios Vilniaus miesto vietos.

326,4 metrų aukščio ir daugiau nei 25 tūkst. tonų bendro konstrukcijos svorio bokšto statybos truko šešerius metus. Statybos prasidėjo 1974 metų gegužės 31 dieną, o 1980 metų gruodžio 30 dieną pasirašytas Valstybinės komisijos priėmimo eksploatuoti aktas. Veikti bokštas pradėjo 1981 metų sausio 31 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs