Gyventojai piktinasi ir sunkiojo transporto sugadintais šaligatviais bei tikina, kad valstybės institucijoje veikia ydingas pažinčių bei kyšių ratas, kuris leidžia suderinti bet kokį projektą. Nuostabą jiems kelia kad ir tai, jog trijų aukštų pastatas iš tiesų yra keturių aukštų su požeminiu parkingu.
Panašios problemos kyla daugelyje prestižinėse sostinės vietose vykstančių statybų, bet prižiūrinčios ir leidimus dalinančios institucijos bevelija nesikišti. Vienas paskutinių tokių statybų pavyzdžių – daugiabutis M.K.Čiurlionio gatvėje.
Nepageidaujamas daugiabutis
„Jūs nusipirkote Antakalnio teritorijoje namą ir tikitės, kad čia ramiai tarp kitų tokių pačių vienbučių ar dvibučių išauginsite vaikus. Nieko panašaus“, – 15min teigė Rūtų gatvės bendruomenės atstovas.
Istorija tipinė. Ji primena ne kartą aprašytą „Signatarų kvartalo“ ir kitas panašias istorijas. Individualių namų gatvėje statytojas įsigijo sklypą vaizdingoje vietoje. Jame stovėjęs individualus namas griaunamas, o jo vietoje ima kilti daugiabutis.
„Tokia statyba negalima, nes miestuose yra patvirtinti bendrieji planai, kurie apsprendžia, kokie pastatai gali stovėti tam tikroje teritorijoje. Matau, kad buvo iki galo neįsigilinta į Vilniaus miesto bendrąjį planą.
Rūtų gatvė yra gražus, iš visų pusių mišku apsuptas anklavas, patenkantis į Lyglaukių geomorfologinį draustinį. Tai unikali vieta. Čia intensyvus reljefas, daug kalvų.
Ši teritorija pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenka į gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zoną. Plane nurodyta, kad šioje zonoje negali būti didinamas gyvenamųjų, verslo ir pramonės zonų užstatymo intensyvumas.
Toje vietoje, kur dabar kyla daugiabutis, stovėjo vienbutis gyvenamasis namas. Toks pats namas ten galėtų būti ir perstatytas, bet ne keturių aukštų daugiabutis su požemine aikštele automobiliams“, – 15min situaciją komentavo vietos gyventojams atstovaujantis advokatas Jonas Platelis.
Tipinės problemos
Pasak jo, gyventojų argumentai liepos pabaigoje buvo pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (Statybų inspekcijai):
„Tokių problemų ir neaiškumo yra labai daug. Kad ir mūsų atveju pastatas statomas šlaite. Maksimalus leidžiamas aukštų skaičius yra trys. Realiai statomas požeminis parkingas, virš jo neva rūsys, kuriame yra studijos su švieslangiais ir terasomis, o virš jų dar trys aukštai. Žmogus mato, kad tai ne trijų aukštų namas.
Daug problemų kyla ir dėl individualių namų, kurie statomi kaip vienbučiai arba dvibučiai, o realybėje yra daugiaubučiai. Tenka dirbti su tokiomis bylomis.
Šias problemas galėtų išspręsti statybas prižiūrinčios Statybų inspekcijos principingumas, bet jo labai trūksta. Turi būti vertinama ne tai, kas rašoma projekte, o kokia yra reali situacija. Parašyti gali ką nori. Pavyzdžiui, kad statai rūsį. Bet turi būti tikrinama, ar tai tikrai rūsys, ar pusrūsis, o gal tai antžeminis aukštas?
Lygiai taip pat principingumo trūksta leidimus statyti išduodančiai savivaldybei, kuri turi įsigilinti į situaciją ir įvertinti, kas ir kur gali būti statoma.
Statybos įstatymas labai aiškiai numato, kad statinio architektūra turi derėti prie kraštovaizdžio. Visa Rūtų gatvė yra tik sodybinio tipo užstatymo – joje vienbučiai ir dvibučiai pastatai.
Negali paimti ir pasakyti, kad dabar čia pastatysiu daugiabutį. Tai prieštarauja Statybų įstatyme numatytiems principams. Beje, greta žmonės taip pat statosi vienbučius namus.
Kyla klausimas, kodėl savivaldybė leidžia sau pakeisti sklypo naudojimo būdą, nustatyti daugiabučių namų teritoriją ir išduoda tokį statybos leidimą? Tai visiškas nesusipratimas tiek architektūrine, tiek urbanistine, tiek įstatymų prasme.“
Advokatas patikslino, kad bendruomenė iki šiol jokių dokumentų, susijusių su šiomis statybomis, neturi. Žmonės matė tik projektinius pasiūlymus, kurie pagal įstatymą privalo būti skelbiami statant daugiabutį gyvenamąjį namą.
Paklaustas apie apgadintus šaligatvius ir gatvę, J.Platelis atsakė, kad tuo turėtų susirūpinti miesto valdžia: „Šią žalą turi kontroliuoti tie, kas šią infrastruktūrą valdo. Žinomą, ją tiesiogiai pajunta ir ten gyvenantys žmonės.“
Įstatymų nepažeidžia
„Vilniaus architektūros studijos“ architektas, projekto Rūtų gatvėje vadovas Emilis Petkevičius 15min sakė, kad viskas vyksta tvarkingai ir griežtai laikantis įstatymų. „Mes viešinome šį projektą, derinome jį su Kultūros paveldo departamentu, Vilniaus miesto savivaldybe, Nacionaline žemės tarnyba ir kitomis institucijomis, – teigė jis. – Iš gyventojų pusės visur buvo rašomi skundai, tačiau derinančios institucijos priekaištų neturėjo ir išdavė statybos leidimą. Atvirai sakant, tie skundai yra visiškai nepagrįsti.
Statybos vykdomos pagal projektą. Jis yra suderintas. Pastate yra du požeminiai aukštai. Tai numatyta ir projekte, tai leidžia įstatymais. Taip pat yra trys antžeminiai aukštai. Kitu atveju mums Vilniaus savivaldybė nebūtų išdavusi statybos leidimo. Žmonės remiasi jausmais, ir sunku kažką paaiškinti. Tiesiog jiems atrodo taip, ir viskas.“
Pašnekovo teigimu, netiesa, kad Rūtų gatvėje kyla pirmas daugiabutis. „Šioje gatvėje jau yra daugiabučių. Gatvės apačioje stovi namas, kuriame yra šeši butai. Yra ir daugiau namų, kuriuose daugiau nei keli butai. Galima pažiūrėti pagal adresus“, – minėjo E.Petkevičius.
Pasak jo, namas yra gatvės gale ir neaišku, kaip jis gali trukdyti kaimynams.
Jaučiasi reketuojami
Pašnekovas teigė, kad visos dangos, kurios statybų metu bus pažeistos, bus atstatytos. „Tai numato įstatymas. Tai parašyta ir projekte. O jei kažkas bevažiuodamas atsitrenkė į šaligatvio bortą ir jį apgadino, tai reikia kviesti kelių policiją ir fiksuoti eismo įvykį.
Nei vienam žmogui nesinori, kad šalia vyktų statybos. Tai suprantama. Tačiau nevertėtų elgtis taip egoistiškai ir manyti, kad esi vienintelis gatvės ar teritorijos savininkas“, – sakė architektas.
Jis taip pat atmetė gyventojų priekaištus, kad jiems nepateikiama informacija apie statybas: „Mes šį projektą viešinome įstatymų numatyta tvarka. Po pasipylusių kaimynų skundų į savivaldybę buvo kviečiami kaimynai, projekto autoriai ir sklypo savininkai, kad išsklaidytume kylančias abejones ir rastume bendrą visiems prieinamą variantą. Buvo atėjęs vienas kaimynų atstovas, ir sutarėme dar kartą susitikti su daugiau kaimynų, tačiau gavome jų atsakymą, kad susitikti neverta.
Kad kaimynai nieko nežinojo apie numatomą statinių projektavimą, negaliu sutikti, nes kai projektas buvo viešinamas, į susitikimą taip pat neatėjo nei vienas gyventojas, nors buvo skelbimai ir kaimynai tikrai žinojo, nes iki viešo susirinkimo buvo rašomi skundai su kaimynų parašais.
Dabar tiesiog skleidžiami gandai. Kalbama apie penkis aukštus, bet tai nėra tiesa. Mes jaučiamės tiesiog reketuojami.“
E.Petkevičius taip pat akcentavo, kad statytojų ir gyventojų ginčus turi spręsti atsakingos institucijos. „Žmonės turi teisę kreiptis į Statybų inspekciją ar kitas institucijas jei mano, kad yra pažeistos jų teisės. Statybos vykdomos laikantis visų įstatymų, o žmonėms kurti interpretacijų niekas uždrausti negali.
Projekto sprendiniai yra itin atidžiai patikrinti, ir statomas pastatas yra pagal darnios architektūros aukščiausius principus, ir šioje gatvėje savo kokybe bus pirmas ir kol kas vienintelis“, – teigė jis.
