„Iki sklypo paklojus lauko tinklus ir būtinas komunikacijas, startavo pirmasis būsimojo angaro pamatų įrengimo etapas. Pamatus planuojama pradėti lieti maždaug po mėnesio. Tikimės, kad darbai vyks sklandžiai ir pagal grafiką, o pats angaras bus baigtas maždaug per metus. Be abejo, matome, kad statybos brangsta, tačiau į mūsų numatomas investicijas įskaičiuotos ne tik statybinės medžiagos ir darbai, bet ir įranga. Investicijų planą, jei prireiks, koreguosime pagal realią situaciją statybų rinkoje tuomet, kai ateis laikas pirkti statybines medžiagas ir žinosime, koks realus jų kainų lygis“, – sako „Aviatic MRO“ vadovas Povilas Padaiga.
Paruošiamieji darbai būsimo angaro sklype vyko nuo 2020 metų rudens. Vien į lauko tinklų paklojimą ir paruošiamuosius darbus „Aviatic MRO“ investavo daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
Strateginio investuotojo Šiaulių oro uoste orlaivių angaras užims 23 tūkst. kvadratinių metrų plotą, jame bus įkurta apie 1 tūkst. darbo vietų. „Aviatic MRO“ dėl strateginio bendradarbiavimo yra sutarusi su Izraelio bendrove „Israel Aerospace Industries“, kuri specializuojasi per COVID-19 pandemiją ypač išryškėjusiame poreikyje keleivinius orlaivius konvertuoti į krovininius.
Pasak P.Padaigos, lygiagrečiai „Aviatic MRO“ išnaudoja ir iš tarptautinio Šiaulių oro uosto išsinuomotas orlaivių parkavimo aikšteles, plečia bendradarbiavimą su oro bendrovėmis ir planuoja į Šiaulius atskraidinti ypač didelių gabaritų orlaivių.
Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada teigia, kad ilgai savo pripažinimo laukęs ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių pakilimo ir tūpimo taką turintis oro uostas pagaliau gali įdarbinti savo privalumus.
„Kitaip nei likę Lietuvos tarptautiniai oro uostai, mes investuotojams galime pasiūlyti ir erdves plėtrai, ir tikrai unikalią infrastruktūrą, leidžiančią priimti didelius, transatlantiniais maršrutais skraidančius orlaivius. Oro uosto savininkei Šiaulių savivaldybei ir valstybei į infrastruktūrą investavus apie 9,5 mln. eurų, esame kaip niekad gerai pasiruošę kalbėtis su verslu, kuris čia mato potencialą plėsti veiklą“, – sako oro uosto vadovė.
Transatlantiniams laineriams yra tinkamas 3,5 kilometro ilgio Šiaulių oro uosto orlaivių pakilimo ir nusileidimo takas, o iki gegužės pabaigos tokiems orlaiviams bus pritaikyta ir ne mažiau svarbi vidinė oro uosto infrastruktūra, taip pat platinamas bei atnaujinamas B riedėjimo takas. Juo didieji orlaiviai galės riedėti valdomi pilotų, lėktuvų tempimo nebereikės perimti specialiam vilkikui. Bendrai teritorijos, kurioje būtų pagerintos investavimo sąlygos, plotas siekia 13,93 ha.
Chaosą visam aviacijos sektoriui 2020 metų pavasarį atnešusi COVID-19 pandemija buvo sėkminga Šiaulių oro uostui, kuris įmonei „Aviatic MRO“ išnuomojo 63 tūkst. kvadratinių metrų plotą orlaiviams parkuoti ir po ilgo laikotarpio pirmą kartą metus užbaigė pelningai. Šiaulių oro uosto lėktuvų parkavimo vietų nuomos sutartis galioja iki šių metų pabaigos.
„Po truputį tampame aviacijos verslo centru, suteikiančiu naujų galimybių ne tik savo investuotojams, bet ir regiono verslui, ypač aktyviai investicijas pritraukiančiai Šiaulių laisvajai ekonominei zonai. Tikiuosi, kad ir ateityje pavyks sėkmingai išvengti aviacijos sektoriaus nuosmukių ir pritraukti verslų, kurie investuotų, kurtų naujas darbo vietas bei siūlytų minimaliai išorinių aplinkybių veikiamas paslaugas“, – tikisi A. Kuezada.
Apie tarptautinį Šiaulių oro uostą:
Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 km ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus.
Šiaulių oro uostas taip pat yra vienintelis regione, turintis sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, ir vienintelis, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Šiuo metu oro uoste dirba 13 darbuotojų.
