Šiaurinės miesto dalies perspektyva
„Bajorų parkas“ įsikūręs šiaurinėje miesto dalyje. „Manau, kad vilniečiams ši miesto pusė gerai pažįstama ir aktuali, čia gyvena didžioji dalis sostinės gyventojų, miestas plečiasi, sparčiai vystosi infrastruktūra“, – teigia Mantas Miseliūnas, nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid real advisors“ partneris.
Svarbu tai, kad kvartalas nėra nutolęs nuo miesto, yra patogus ir greitas susisiekimas su centru. „Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad prie kvartalo yra keli privažiavimai nuo Geležinio vilko ir Ukmergės gatvių, o ne vienas siauras kelias“, – pažymi nekilnojamojo turto ekspertas. Be to, miestas plečiasi ir neišvengiamai ateityje bus tiesiamas šiaurinis aplinkkelis ir šią vietovę bus dar patogiau pasiekti.
„Bajorų parką“ supanti gamta yra labai graži, miške auga brandūs medžiai, landšaftas yra įdomus, o ne vientisas ar plokščias reljefas. „Šiaurinė Vilniaus miesto dalis yra patraukli gamtovaizdžio požiūriu, o „Bajorų parko“ kvartalas yra geras tuo, kad įsikūręs visai šalia miško. Mano supratimu, tai vertas dėmesio projektas, kuriame būtų galima įsigyti sklypą“, – tvirtina Saulius Vagonis, UAB „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Tikėtina, kad miestas vystysis Molėtų plento kryptimi. „Tai ne tik viena iš prioritetinių miesto krypčių, bet ir pačių žmonių pageidavimas. Kartais miestas planuoja vienaip, o žmonėms tos vietos neatrodo labai patrauklios. Šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje suplanuota nemažai sklypų ir jie gana aktyviai perkami. Tai yra rodiklis, kad ši plėtra nėra dirbtinė. „Bajorų parko“ kvartalas tapo gyvenamuoju pačių žmonių iniciatyva, kurie vertina nesudėtinga susisiekimą su miesto centru ir gamtą“, – tvirtina S. Vagonis.
Kvartalas tvarkomas nuosekliai ir centralizuotai
„Bajorų parkui“ pridėtinės vertės suteikia tai, kad visą teritoriją tvarko vienas investuotojas – organizuoja projektavimo darbus, tiesia privažiavimus, įrengia infrastruktūrą ir kt. „Vakarų Europoje įprasta, kad visą sklypų masyvą sutvarko vystytojai, kurie nestato namų, tik paruošia kvartalą būsimiems statybos darbams. Tai tarpinė nekilnojamojo turto plėtotojų grandis, kurie nuperka neparengtus sklypus, paruošia infrastruktūrą, nutiesia kelius, atveda komunikacijas ir perduoda arba savininkui, kuris statysis sau namą arba smulkesniems vystytojams, planuojantiems parduoti statinius. Tokie vystytojai pirkėjams suteikia daugiau pasitikėjimo, kad sklypai bus parengti tinkamai – klientai neperka katės maiše“, – tvirtina M. Miseliūnas.
„Pirkėjams didelis privalumas, kad visos komunikacijos yra tvarkomos nuosekliai ir centralizuotai“, – pritaria Rokas Rudys, UAB „Roknreal“ vadovas.
Svarbu, kad vystytojas jau investavo daug lėšų, nutiestas naujas asfaltuotas kelias nuo Mokslininkų gatvės. Šiais metais numatyta asfaltuoti vidines gatves. „Gyventojams labai svarbu, kad ne tik patogiai pasiektų savo valdas, bet ir būtų bendras kvartalo estetinis vaizdas“, – sako M. Miseliūnas.
Sklypai paruošti namų statyboms
„Žmonės daug kur gali įsigyti žemės sklypus, bet pačiam reikia rūpintis nusitiesti privažiavimą ir komunikacijas iki nuosavos valdos, turi tartis su kaimynais. Rinkoje nėra daug pasiūlymų, kur projektą tvarko vienas plėtotojas. Tai ne tik patogu, bet ir patikima. Žmonės šiais laikais linkę taupyti savo laiką ir jėgas, nori įsigyti sklypą, kuris jau paruoštas, belieka tik organizuoti statybas“, – sako S. Vagonis.
Palyginus su periodu prieš dešimt metų, kai taip pat buvo nekilnojamojo turto pakilimas, žmonės anksčiau nelabai vertino infrastruktūrą. „Viskas atrodė paprasčiau – svarbiausia nusipirkti sklypą, o privažiavimas ir komunikacijos tarsi savaime susitvarkys. Dabar žmonių mąstymas pasikeitęs. Jau mažai kas domisi sklypu vidury lauko, kur nežinia, kaip nutiesti kelią. Vertingi tie sklypai, kurie jau sutvarkyti – pakeista paskirtis, leidžianti statyti gyvenamuosius namus, išasfaltuotas privažiavimas, privestos komunikacijos. Žmonės mažiau investuoja į plyną lauką, bet perka tokią namų valdą, kur galima iš karto pradėti statybas“, – sako S. Vagonis.
Gyventojai vertina gamtos ramybę
Pasak M. Miseliūno, kvartalas gerai suplanuotas, sklypai pakankamai dideli ir dažniausiai taisyklingos stačiakampio formos: „Manau, kad būsimi gyventojai šią vietą pasirinka todėl, kad vertina privatumą, ramybę, nori pabėgti iš miesto ir jaustis kaip sodyboje gamtos prieglobstyje. Tai ir skatina rinktis individualių namų statybą, o ne dvibučius kotedžus ar butus mieste.“
„Bajorų parkas“ nėra ekonominės klasės, bet skirtas vidutines ir aukštesnes pajamas turintiems gyventojams. „Prestižinės vertės kvartalui suteikia keli aspektai – rajonas gali būti geroje vietoje arti miesto centro, pavyzdžiui, Šnipiškės, bet aplinka tikrai nėra patraukli. Žvėryne galima rasti prestižinių namų, bet jis stovi apleistoje kaimynystėje. „Bajorų parke“ aplinka yra prestižinė, bet nėra šalia miesto centro. Sklypai nėra pigūs, bet kaina pagrįsta investicijomis į kvartalo sutvarkymą. Didesnė kaina pritraukia tam tikrą gyventojų kontingentą, tikėtina, kad bus pastatyti gražūs, modernūs namai. Yra pavyzdžių, kai sklypai parduodami pigiai, kvartalas iki galo nesutvarkytas, ir užstatomas ekonominės klasės paprastais namai“, – pasakoja M. Miseliūnas.
„Sklypai šiame kvartale turi patogų susisiekimą su centrine miesto dalimi, tad nuolat mažėjant laisvų plotų pasiūlai centrinėje miesto dalyje, tokio tipo sklypų kaina turėtų augti“, – teigia R. Rudys.
Kvartalo vertę subrandina gyventojai
„Šį kvartalą vertinu pozityviai lyginant su kitomis miesto teritorijomis. „Bajorų parke“ visi naujakuriai, tai garantuoja, kad kaimynai gražiai tvarkys aplinką, stovės šiuolaikiniai namai. Juk pasitaiko, kad įsigyjamas sklypas senų namų kvartale, pastatomas modernus namas, bet šalia gyvena netvarkingi kaimynai“, – sako M. Miseliūnas.
„Kvartalui vertę suteikia vieta, kurios negali pakeisti – graži aplinka, patogus privažiavimas ir arti miesto centras. Taip pat svarbu sukurta infrastruktūra ir komunikacijos. Ne mažiau svarbu yra kaimynystė. Yra nemažai kvartalų, kurie gana toli nuo miesto centro, bet jų vertę sudaro ten gyvenantys žmonės, pavyzdžiui, „Laurų“ kvartalas. Aplink šį kvartalą esantys sklypai buvo kelis kartus pigesni, nors suplanuoti panašioje vietovėje. „Laurų“ kvartale gyvenančių žmonių statusas leido sklypus ir namus pardavinėti gerokai didesnėmis kainomis. Toks pavyzdys rodo, kad turto vertę sukuria ne tik infrastruktūra, bet ir kaimynystė. „Bajorų parke“ taip pat kuriasi solidi bendruomenė“, – tvirtina S. Vagonis.
