Gamtos ramybė mieste
„Bajorų parko“ kvartalas siūlo tris sklypų tipus – lygumoje, pamiškėje ir kalvoje. Pastarojo pasiūla didžiausia – iš 29 šiuo metu laisvi 17 sklypų. „Bajorų parko“ projektų vadovo Roberto Aleksos teigimu, pagrindinis šios teritorijos privalumas – vaizdas.
„Šis kvartalas išsidėstęs aukščiau. Lyg kalvos viršūnė, nuo kurios į visas puses atsiveria vaizdas į miškus. Sklypų masyvas žemėdamas formuoja savotišką amfiteatrą ir tokio reljefo dėka ateityje pastatyti namai neužstos vieni kitiems vaizdo. Tai, ką matote dabar, išliks ir ateityje. Kai visuose sklypuose bus pastatyti namai, vaizdas nedings“, – pasakojo jis.
Greta esantis Vanagynės geomorfologinis draustinis suteiks būsimiems gyventojams itin palankias sąlygas jaustis labiau izoliuotiems gamtos apsuptyje, gyvenant visai greta miesto.
„Iš visų pusių sklypus supa miškai. Iš vienos pusės – Vanagynės miškas, iš kitos – „Bajorų parko“ kvartalui priklausantys miškai. Taip pat būsite nutolę tik 10 km nuo Konstitucijos prospekto“, – sakė R.Aleksa.
Sutvarkyta infrastruktūra ir keliai
Be to, „Bajorų parko“ plėtotojas aktyviai tvarko gerbūvį, inicijuoja kelių asfaltavimą bei įrengia infrastruktūrą. 2018 metais nutiestas Bajorų kelias, kuriuo galima privažiuoti iki kvartalo. Šiemet pokyčių sulauks ir vidinė Žemuogių gatvė.
„Darbai jau įpusėjo ir greitai asfaltavimas Žemuogių gatvėje bus baigtas. Naujakuriai turės galimybę ne tik džiaugtis gamtos prieglobsčiu mieste, bet ir visiškai išplėtota infrastruktūra“ – įsitikinęs R.Aleksa.
Pasak jo, nuo pat „Bajorų parko“ kvartalo plėtros pradžios patys klientai įvardydavo jo privalumus: gamta, miškas ir ramybė. Tačiau iki šiol pasigesdavo išasfaltuotos kelio dangos.
„Suprantame klientų pageidavimus ir norus, todėl veikiame aktyviai – ne tik žadame, bet ir vykdome pažadus! Asfaltuota Žemuogių gatve bus galima naudotis jau netrukus“, – tikino R.Aleksa.
Sklypo ant šlaito privalumai
Kalvotas reljefas suteikia teritorijai savitų bruožų, išskiria sklypus iš kitų ir padidina jų vertę, sako Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Ričardas Skorupskas. Taip pat kalva ar jos dalis gali reikšmingai prisidėti prie kokybiškos gyvenamosios aplinkos formavimo.
„Turėdami lygų sklypą niekuo neišsiskiriame. Pastatome namą, tačiau neturime nieko originalaus, savito ar išskirtinio. Matome tame pačiame lygyje esančių kaimynų namų langus. Statyba kalvoto reljefo teritorijose sudaro galimybę žmogui suformuoti individualų sklypą, kuris yra labiau prisitaikęs prie aplinkos ir tuo išskiria iš kitų“, – sakė jis.
R.Skorupsko teigimu, namo statybos nelygaus reljefo teritorijose nebūtinai turi būti brangios. Viskas priklauso nuo to, kokias medžiagas,statybos technologijas bei kraštovaizdžio architektūros sprendimus pasirinksite.
„Dažniausiai namą statome pasitelkdami technines priemones, tačiau daugelį jų galima pakeisti gamtinėmis. Jos pigesnės ir tuo pačiu sukuria estetiškesnį rezultatą. Pavyzdžiui, šlaito atbrailą galima sutvirtinti augalais, kuri su metais tik gražės ir kainuos daug mažiau“, – įsitikinęs docentas.
Kalvoto reljefo sklypai leidžia pasireikšti savininkų fantazijai ir visiems jų sugebėjimams bei kūrybiškumui. Be to, anot R.Skorupsko, namo išraiškingame reljefe statybos ilguoju laikotarpiu greičiau atsipirks, o ir toks pastatas bus draugiškesnis gamtai.
„Dažniausiai nevertiname estetinio vaizdo. Pastatome standartinį namą su standartine veja, visi sprendimai standartiniai, bet pasitenkinimo neturime. Tada keliaujame į gamtą ieškoti tobulybės. Todėl, jei sugebėtume tą padaryti savame sklype, vaikščioti kažkur kitur ir nereikėtų, viską, arba beveik viską turėtume vietoje“, – tikino R.Skorupskas.
„Bajorų parke“ nesuformuoti lygūs terasuoti, vienas į kitą panašūs sklypai. Atvirkščiai – stengiamasi dalyje sklypo išlaikyti autentiškas paviršiaus savybes, kurios atkartoja greta esančio geomorfologinio draustinio reljefo pobūdį. Teritorija – tarsi autentiška ir originali užuomina apie greta esančias vertybes, dėl didelės dalies išsaugoto autentiško paviršiaus pati tampanti vertybe.
Išskirtinio charakterio oazė
R.Skorupskui antrino kraštovaizdžio architektė Dėja Želvienė, anot kurios, tiek lygūs sklypai, tiek kalvotoje vietovėje esantys turi savų išskirtinumų. Pavyzdžiui, lygiame sklype galima statyti tipinį, standartinį namą, tačiau dažnai kyla klausimas dėl paviršinio vandens nuvedimo. Taip pat tokių sklypų savininkai savo teritoriją nori pagyvinti dirbtinėmis kalvomis.
„Sklypai kalvotoje teritorijoje turi savo charakterį. Čia reikia įkomponuoti statinius, stengtis prisiderinti prie gamtos. Kalvotame sklype visi namai tampa išskirtiniais, kalvotoje vietoje daugiau individualumo, kūrybos. Net mažesnis sklypas kalvoje vizualiai atrodo didesnis nei esantis lygioje vietoje“, – kalbėjo ji.
D.Želvienės teigimu, įsigijus sklypą kalvoje, svarbu suprasti, kokia yra už jo esanti teritorija – ji kintanti ar stabili. Ji pastebi, kad dažnai žmonės sklypą perka manydami, jog pro jų būsimo namo langus nesikeis kraštovaizdis, tačiau vėliau, atsiradus naujiems keliams, aukštų namų masyvams, nusivilia. Architektas sklypo savininkui padės suprasti jo sklypo vertybes ir kaip geriausia tomis vertybėmis naudotis.
„Pradėjus planuoti sklypą svarbu surasti optimaliausią vietą namui ir kitiems statiniams. Sklypai kalvoje dažniausiai atveria platesnį horizontą, didesnę erdvę. Reikėtų įvertintį saulės patekimą į patalpas. Kadangi turime ir šaltąjį sezoną, reikėtų teisingai suprojektuoti dangas, pasirinkti tinkamus nuolydžius“, – pataria ji.
Kraštovaizdžio architektės teigimu, pagrindiniai namo langai turėtų būti orientuoti į vertingus kraštovaizdžio elementus. Ji įsitikinusi – nuostabu, kai galima turėti vaizdą į stabilų ir tuo pačiu besikeičiantį vaizdą. Būtent tai ir siūlo „Bajorų parkas“.
D.Želvienės nuomone, viena pagrindinių klaidų, kurią daro žmonės, įsigiję sklypą kalvoje, tai standartinio namo statybos nukasant kalvą ir išlyginant plotą. Tokiu atveju suardoma natūrali gamtinė aplinka, sunku suvaldyti paviršinį lietaus vandenį, atsiranda dideli nenaudojami šlaitai.
„Kalvotoje vietovėje pastatai labai gražiai integruojasi į šlaitą. Kita klaida – neįvertinti kaimyninių sklypų. Svarbu teritoriją suprasti ne kaip atskirą vienetą, bet kaip gamtinę visumą. Vertėtų pažiūrėti į kitų šalių pavyzdžius, kur esama ne tik kalvų, bet ir kalnų. Keliaudami žavimės atsiveriančiais horizontais, nuostabiais toliais. Kalvotoje vietovėje galima jaustis neužspaustam. Esame kartu, bet tuo pat metu ir atskirai“, – sakė kraštovaizdžio architektė.
