„Eikos statybos“ vadovas Almantas Čebanauskas 15min tvirtino, kad iš Rusijos ir Baltarusijos daug medžiagų nenaudojo, bet tam tikros, specifinės iš ten atkeliaudavo.
„Šiuo metu pas mus didžiausias poreikis yra armatūros, prilydomo stogo dangos. Aišku, ta grandinė tęsiasi ir toliau, nes subrangovai, kurie daro specialiuosius darbus, ir laidus perka iš Rusijos“, – kalbėjo jis.
Dalis tiekėjų praneša negalintys įvykdyti sutarčių
A.Čebanauskas pabrėžė, kad kol kas sunku vertinti mastą, kokią įtaką gali padaryti šių medžiagų trūkumas statyboms. Tačiau jau matosi, kad krizė Ukrainoje ir sankcijos Rusijai bei Baltarusijai turi įtakos.
„Jau gavome iš poros tiekėjų informaciją, kad negalime įvykdyti sutarčių, nes gamyklos uždarytos, negalime atvežti tos produkcijos. Turime daugiabučių statybos projektą, o tiekėjai parašė, kad galimi armatūros tiekimo vėlavimai. Per pastarąsias dienas plaukia daug informacijos ir faktas, kad trukdys, bet mastas dar nėra aiškus“, – sakė jis.
A.Čebanauskas nenori spekuliuoti, kiek galėtų išbrangti statybų procesas. Bet, pavyzdžiui, armatūros, kuri naudojama visuose gelžbetoniuose gaminiuose, statyboje, poreikis yra didžiulis, pastaruoju metu tona kainavo 750–800 eurų, o yra pasvarstymų, kad kaina gali pakilti iki daugiau nei 1000 eurų.
„Tiekėjai tai žodžiu kalba, jokių komercinių pasiūlymų tokiomis sumomis nesame gavę, bet tokių indikacijų yra. Jeigu tiek brangs viena medžiaga, kuri sudaro didelę dalį... Bet dar niekas nesupranta, kur yra spekuliacija, nes yra pasakymų, kur nemanome, kad tai bus realu, bet tokie skaičiai atsiranda. Nelabai dar suprantame, kur yra tikroji kaina, o kur kitų medžiagų tiekėjų noras pasipelnyti“, – sakė jis.
Anot A.Čebanausko, medžiagos yra perkamos per tiekėjus, bet jis neatmeta galimybės, kad jei jų sąlygos netiks, teks patiems samdyti žmonių ir ieškoti naujų armatūrą bei kitas žaliavas tiekiančių įmonių.
A.Čebanauskas tvirtino, kad tiekėjų pranešimai apie tiekimo sutrikimus vienareikšmiškai atsilieps statybų procesui, todėl pastatų pabaigtuvės gali nusikelti. „Eikos statybos“ vadovas 15min pasakojo, kad tiekėjai tvirtina, jog jų situacija pakliūva po force majeure (nenugalima jėga) aplinkybėmis, tačiau jie patys taip nemano.
„Esame gavę pranešimų iš kelių tiekėjų, kurie sako, kad dėl force majeure situacijos nepateiks mums gaminių, bet, teisininkų vertinimu, tai nėra force majeure. Tačiau bet koks ginčas programuoja vėlavimus. Ir taip tikrai bus, nes statyba yra toks procesas, kur viskas turi eiti iš eilės. O kiekvienas užkliuvimas, medžiagų neatvežimas daro įtaką terminams“, – kalbėjo jis.
Rinka nespėjo atsistatyti po pandemijos
„Merko“ vadovas Saulius Putrimas 15min sakė, kad pati bendrovė neperka produkcijos nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos. Tačiau, anot jo, Lietuvos rinkoje buvo daug statybinių medžiagų, kurioms naudotos žaliavos iš Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos. Viena pagrindinių iš jų – metalas, kurio dalis rinkoje buvo reikšminga.
„Prasidėjęs karas Ukrainoje, įvestos sankcijos, verslo sprendimas atsisakyti medžiagų iš Rusijos ir Baltarusijos lems sutrikusias tiekimo grandines, kurios ir taip nebuvo atsigavusios po pandemijos. Rinkai reikės laiko prisitaikyti, kol bus rastos alternatyvos ir atnaujintas stabilus tiekimas. Be to, sumažėjusi pasiūla gali lemti ir kainų šuolį“, – komentavo jis.
S.Putrimas įsitikinęs, kad statybų verslas tikrai susidurs su iššūkiais: brangstanti energija ir žaliavos, tiekimo grandinių sutrikimai ir panašiai, kurie toliau didins statybų sąnaudas.
Jam antrina ir S.Putrimas, anot kurio, bendrovė iš kai kurių subrangovų gavo pranešimus apie galimus tiekimo terminų sutrikimus. Tačiau ar tai palies statybų verslą, anksti vertinti, sako jis.
„Kol kas visi darbai vyksta taip, kaip ir buvo planuota. Tikimės, kad sukaupta ankstesnė patirtis padės rasti geriausius sprendimus ir šioje situacijoje“, – nurodė jis.
D.Gedvilas: medžiagos brangs
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovas Dalius Gedvilas sakė, kad dalis medžiagų į šalies statybvietes atkeliaudavo iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat įvardijo, ką iš šių šalių pirkdavome.
„Armatūrinis plienas – armatūros tinklai, viela – buvo gaunami iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Konstrukcinis plienas – lakštai, profiliai – buvo gaunami iš Rusijos ir Baltarusijos, dalis konstrukcijų yra iš Lenkijos ir Suomijos. Taip pat iš Baltarusijos buvo perkamas cementas, stiklas, kai kurie chemijos gaminiai bei granitinė skala, kuri naudojama asfalto mišiniams, betono sankasoms. Iš Rusijos gaudavome kabelius, taip pat nemažai sistemų gaudavome iš Ukrainos“, – pasakojo jis.
D.Gedvilo teigimu, dalį šių medžiagų Lietuvos statybininkai dar vis turi atsargoje, tačiau jos greitai senka. Jų turėtų užtekti 1–1,5 mėnesio.
„Skaldos statybininkai, kelininkai turės tik sezono pradžiai. O medienos, manau, bus stygius. Mūsų miškų urėdijos tokio kiekio nepatieks, ne visa jų mediena tinkama statyboms. Iššūkių yra nemažai“, – kalbėjo jis.
Pasak LSA vadovo, įmonės jau pradėjo ieškoti alternatyvių tiekėjų, bet vis tiek pagrindinis klausimas jiems – kaina.
„Kylant energetinių išteklių kainai, statybinės medžiagos brangsta, nes jų gamyba labai susijusi su energetiniais resursais, su dujų, naftos kaina. Manome, kad statybinių medžiagų kaina keisis, ji turi didėti. Šiandien rangovai kelia klausimą, kaip pabaigti pradėtus objektus, ar užsakovai turės galimybių kompensuoti pabrangimą“, – komentavo jis.
D.Gedvilo teigimu, svarstoma, kad, pavyzdžiui, armatūra, mediena gali pabrangti 100 proc., konstrukcinis plienas – 60–70 proc.
„Pavyzdžiui, granitinę skaldą Klaipėdai ir jos apskričiai galima kažkiek atsivežti iš skandinavų, bet skaldą pervežti į Kauną, Vilnių bus labai brangu“, – sakė jis.
SBA: karas turės skaudžias pasekmes
Grupės baldų gamyklas valdančios bendrovės „SBA Home“ vadovė Raimonda Kižienė tvirtino, kad karas turės skaudžias pasekmes tiek baldų sektoriui, tiek kitiems Lietuvos verslams.
„Šiuo metu karščiausias taškas yra žaliavos iš Ukrainos. Karui prasidėjus, kai kurie mūsų įmonių žaliavų tiekėjai šioje šalyje akimirksniu sustabdė gamybą“, – sakė ji.
R.Kižienės teigimu, šiuo metu įmonė intensyviai dirba ieškodama skubių alternatyvių kelių, kad, išnaudojus rezervus, nesustotų ir kompanijos fabrikai Lietuvoje.
„Karas ir su juo susijusios ekonominės sankcijos taip pat gali kirsti ir kitiems žaliavų tiekėjams. Tad priklausomai nuo to, kaip vystysis situacija, potenciali žaliavų krizė gali įgauti dar platesnį mastą“, – įsitikinusi ji.
Be to, R.Kižienė atkreipia dėmesį, kad kitas itin svarbus veiksnys – transportas.
„Vykstant karui transportavimo galimybės gerokai apribotos dėl saugumo, transporto priemonių trūkumo ir kitų dalykų. Tai ilgins pristatymo terminus. Be to, brangstanti nafta, degalai kelia tiek žaliavų, tiek ir paties transportavimo kainas, – nurodė ji bei pabrėžė, kad ši suirutė gali pranokti COVID-19 pasekmes. – Su visa susitelkusia komanda dedame pastangas, kad – kiek tai priklauso nuo mūsų – minimizuotume neigiamas pasekmes verslui.“
Kitų situacija ramesnė
Lengvesnė situacija įmonėms, kurios žaliavas gaudavo iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių. VMG atstovės Gerdos Šešplaukytės teigimu, šiuo metu gamyba vyksta be trikdžių.
„Iš Rusijos žaliavų neimportuojame. Iki šiol iki 5 proc. žaliavos buvo įvežama iš Baltarusijos, tačiau importas šiuo metu yra sustabdytas. Visa kita žaliava yra įsigyjama Baltijos šalyse“, – nurodė ji.
Panaši situacija ir Kazlų Rūdoje įsikūrusioje įmonėje „IKEA Industry Lietuva“. Jos generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė tvirtino, kad žaliavų tiekimas yra stabilus.
„Įmonėje naudojama mediena yra tik iš Lietuvos, todėl šiuo metu nesusiduriama su jokiais trukdžiais. Kol kas mažinti gamybos neketinama, o vertinti produkcijos kainas kol kas sudėtinga – tai labai priklauso nuo žaliavų ir energetinių resursų kainų“, – įsitikinusi ji.
Panaši situacija ir „Vilniaus balduose“. Bendrovės generalinis direktorius Jonas Krutinis 15min tvirtino, kad įmonė žaliavų iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos neperka, žaliavas importuoja iš kitų Europos šalių.
„Šiuo metu nejaučiame poveikio žaliavų tiekimui, tačiau dėl besikeičiančių aplinkybių tiksliai prognozuoti situaciją yra sunku. Negalime pateikti prognozių dėl galimų kainų pokyčių ateityje, nes juos gali nulemti skirtingi veiksniai“, – sakė jis.
