Maždaug trečdalis apklaustųjų Lietuvoje gyvena nuomojamame bute, kitas trečdalis – nuosavame būste, dar 30 proc. – pas tėvus. Latvijoje 23 proc. jaunuolių gyvena pas tėvus, o Estijoje – 19 proc.
„Įdomu tai, kad labai skiriasi vyrai ir moterys. Iš tų, kurie gyvena pas tėvus, apie 20 proc. yra moterys, bet daugiau kaip 30 proc. vyrų. Neturiu pagrindimo šiam faktui“, – virtualioje konferencijoje kalbėjo banko būsto paskolų produkto vadovas Andrius Kvakšys.
Mieliau perka, o ne nuomojasi
Tiesa, didžiuosiuose miestuose asmenų, gyvenančių pas tėvus, yra mažiau. Tuo metu kai kuriuose regioniniuose miestuose šis rodiklis siekia 50 proc. ir daugiau.
„Kai kalbame apie mažesnius miestus, ten dažnai tėvai turi erdvų nuosavą namą, kuriame nėra jokios trinties ir tai yra pakankamai komfortabilu. Kai kalbame apie didžiuosius miestus, dažniausiai kalbame apie butus, kur galiausiai savarankiškas jaunuolis, tampantis suaugusiu žmogumi, pradeda nebetilpti, norisi laisvės, nebejausti kontrolės“, – sakė A.Kvakšys.
79 proc. 20–30 amžiaus žmonių Lietuvoje teigia, kad nekilnojamasis turtas yra gera ateities investicija, Latvijoje taip galvoja 75 proc., Estijoje – 82 proc.
„Nepaisant, kad turėjome įvairių turbulencijų, bet lūkestis lieka tas pats – nekilnojamasis turtas yra investicija, kurią dabar priimu kaip būstą, bet kartu ir kaip garantą ateityje“, – tikino A.Kvakšys.
Taip pat didžioji dalis Baltijos šalių jaunuolių – per 70 proc. – sutinka, kad geriau mokėti paskolą negu nuomą.
„Čia ganėtinai skiriamės nuo Vakarų šalių, kur nuoma yra įprastas dalykas jaunimui, nes būstas renkamasis taip, kad būtų netoli iki darbo. Tuo metu pas mus sako, kad nori būsto, kuris būtų patogus, komfortabilus ir nesvarbu, kiek keliaus iki darbo. Viena, ir nedidelės šalies dalykas, per valandą iki darbo nuvažiuosi, kas Londone nepavyktų. Kitas dalykas, mums būstas yra namai, o ne vieta, kur grįžtame pernakvoti. Tik 4 proc. respondentų pasakė, kad geriau liks nuomojamame būste“, – kalbėjo A.Kvakšys.
Planuoja įsigyti būstą
Kita vertus, per artimiausius 5 metus būstą pirkti žada apie ketvirtadalis jaunimo – tai reiškia, kad mūsų jaunimas į nekilnojamąjį turtą žiūri konservatyviai, prieraišiai ir pirmuosius savo namus įsigyja būdami 30-ies metų.
„Apie 30 proc. respondentų atsakė, kad turi kitų planų arba sunku pasakyti. Šis procentas pakankamai didelis, jie neplanuoja arba planuoja kažką kitą. Tai nėra pavojaus signalas, bet tendencija, kad jaunimas yra pakankamai mobilus“, – sakė A.Kvakšys.
12 proc. apklaustųjų Lietuvoje sakė, kad planuoja įsigyti būstą kitąmet, Latvijoje kitais metais norėtų įsigyti 4 proc., o Estijoje – 5 proc. Per artimiausius penkerius metus būstą įsigyti ketina 21 proc. estų, 19 proc. Lietuvos jaunimo, o latvių – 16 proc.
„Būstą įsigyti norėtų dauguma jaunimo, tačiau akivaizdu, kad norus riboja finansinės galimybės – daugiau kaip pusė neturi pakankamų pajamų, panaši dalis – reikalingo pradinio įnašo“, – aiškino A.Kvakšys.
Renkasi būstą ir kituose miestuose
„Labai aiški lietuviška tendencija: norime gyventi savo namuose, turėti savo pievelę, dvi obelis ir kriaušę bei vaikų sūpynes gale. Tam, kad išėjęs pro kiemo duris, matyčiau kažką žalio. Dar nesame tokie miestiečiai, kad šeštadienio rytas prasidėtų su chalatu nusileidus žemyn nusipirkti kruasano, mums smagiau matyti žalią pievutę“, – konstatavo A.Kvakšys.
Pasak A.Kvakšio, dar vienas Lietuvos išskirtinumas yra tas, kad nesame vieno miesto šalis ir jaunimas nori gyventi ne tik Vilniuje.
„Nepaisant to, kad sakome, jog yra kelios Lietuvos, bet visgi dar nesame tiek susikoncentravę į Vilnių, kiek latviai yra susikoncentravę į Rygą. Jie renkasi, kur jiems gera ir patogu“, – aiškino jis.
Maždaug pusė apklaustųjų ketina pirkti savo būstą, o svarbiausi kriterijai renkantis namus yra vieta ir kaina.
Tiesa, lietuviai yra mažiausiai išrankūs – vos 25 proc. jų svarbu, kad būstas iš karto būtų tinkamas gyventi, tuo metu Latvijoje taip teigia 45 proc., Estijoje – 46 proc. jaunimo.
Baltijos šalių jaunimo apklausą rugsėjo mėnesį atliko SKDS tyrimų centras, iš viso apklausta 1,2 tūkst. 20–30 metų jaunimo.
