Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Užmokesčio negavę rangovai nori išardyti Telšių stadioną

Bankrutavus pagrindinei Telšių centrinio stadiono rangovei, jos samdytos subrangovės, negavusios užmokesčio, siekia atsiimti medžiagas. Vieniems prireikė dangos, kitiems suoliukų, o savivaldybės atstovai tvirtina tapę situacijos įkaitais.
Telšių stadionas
Telšių stadionas
Temos: 1 Telšiai

Kol kas nesėkmingai sintetinių dangų gamybos ir klojimo bendrovė „Baltik sport“ teismuose siekė susigrąžinti iš Telšių rajono savivaldybės 5,9 tūkst. kv. metrų sintetinės dangos, paklotos miesto centriniame stadione. Teismai atmetė įmonės pretenzijas į dangą arba 153,68 tūkst. eurų kompensaciją.

Pavyzdžiui, Lietuvos Apeliacinio teismo vertinimu, subrangovei negalima grąžinti patiestos dangos, nes ji nėra jos savininkė.

„Nors sintetinė danga turi materialinę išraišką kaip tam tikras objektas, tačiau ji vertintina kaip statybos rangos darbų rezultatas. Pagal subrangos sutartį „Baltik sport“ įsipareigojo pakloti stadiono sintetinę dangą ir darbų rezultatą perduoti bendrovei „Dovirma“. Medžiagos, iš kurių „Baltik sport“ įsipareigojo įrengti dangą, galėjo priklausyti jai, tačiau įrengus bėgimo takelius, bendrovė įgytų teisę į apmokėjimą už darbą“, – rašoma teismo nutartyje.

„Baltik sport“ Telšių centriniame stadione iki 2012 metų spalio padengė dalį užsakytos dangos, o šiuos darbus rekonstrukcijos generalinė rangovė „Dovirma“ perdavė rajono savivaldybei. Pastaroji už darbus atsiskaitė, o „Dovirma“ 2013 metais bankrutavo, likdama skolinga subrangovams.

Dangą panaudotų antrąkart

Bendrovės „Baltik sport“ direktorius Saulius Kleiza tvirtina, kad jei savivaldybė sutiktų grąžinti dangą, ją dar būtų galima panaudoti kitame objekte.

„Mes teisiamės, nes čia yra neteisėtas praturtėjimas, Telšių savivaldybė nusipirko kaip ir vogtą daiktą. Pagal sutartį, 2012 metais dalį darbų atlikome, tada „Dovirma“ už dalį jų sumokėjo. Stadiono bėgimo takų mes jai neperdavėme, o jie perdavė savivaldybei, kur ir techninė priežiūra viską matė, kad tos dangos nėra, bet už ją sumokėjo. Kai mes norėjome baigti įrenginėti dangą, tada jau mūsų nebeįleido į stadioną, nes prasidėjo bankroto byla ir darbai nebuvo baigti“, – sako jis.

Tuo tarpu Telšių savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas tvirtina nesuprantantis, kodėl subrangovai kaltina savivaldybę. Jo teigimu, pinigų reikia ieškoti bankrutavusioje įmonėje.

„Suma didelė ir žmonės ieško įvairiausių išeičių. Bet, mano nuomone, mes buvome netinkamas atsakovas (teisme – 15min), nes su šia įmone neturėjome jokių teisinių santykių. Juos, kaip subrangovus, samdė buvęs rangovas („Dovirma“ – 15min), o su jais esame atsiskaitę. Paprasčiausiai su jais neatsiskaitė rangovas. Kodėl jie taip kreipėsi, aš nežinau. Man iš pat pradžių atrodė, nors ir gaila įmonės, kad patyrė didžiulius nuostolius, tačiau pasirinko netinkamą atsakovą“, – sako S.Urbonas.

Nori pasiimti ne tik dangą, bet ir suoliukus

Jis pripažįsta, kad dangos klojėjai nėra vieninteliai, su kuriais generalinė rangovė liko neatsiskaičiusi ir ieškantys originalių būdų sumažinti patirtą žalą.

„Tiksliai nepasakysiu, bet yra ne viena ir ne dvi nukentėjusios įmonės. Buvo kuriozų, kai ta įmonė pradėjo bankrutuoti, kita bendrovė atvažiavo ir pradėjo nusukinėti suoliukus, skirtus žiūrovams sėdėti. Laiku sureagavome, pasamdėme apsaugą. Mes su rangovu buvome atsiskaitę, bet rangovas neatsiskaitė su subrangovu“, – pasakoja S.Urbonas.

„Dovirma“ Telšių centrinio stadiono rekonstrukciją pradėjo 2010 metais. Projekto vertė siekė 4,92 mln. eurų, tačiau rangovė bankrutavo, nebaigusi darbų. Dėl to savivaldybei buvo kilusi grėsmė netekti 3,77 mln. eurų ES paramos, tačiau darbus iki termino spėta baigti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos