Vyriausybės kompensuojamas būsto paskolas gauna žmonės, turintys teisę į valstybės paramą būstui įsigyti – tai yra jaunos ir daugiavaikės šeimos ar neįgalieji, perkantys pirmąjį būstą, rekonstruojantys ar pritaikantys neįgaliųjų poreikiams būstą, tačiau jei jų pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų. Valstybė subsidijuoja 10–20 proc. paskolos sumos.
Į 15min kreipėsi skaitytojas Karolis, kuris bandė pasinaudoti šia parama. Jis kartu su drauge birželį Kauno rajono savivaldybėje užpildė paraišką, kad galėtų gauti valstybės finansuojamą būsto paskolą.
„Nusprendėme imti tą paramą, nes jeigu priklauso, kodėl neimti? Nuo 84 tūkst. eurų 10 proc. yra nemaži pinigai“, – dėstė pašnekovas.
Vyro teigimu, tiek savivaldybė, tiek bankas, į kurį jie kreipėsi, uždegė žalią šviesą – į paramą gali pretenduoti, paskolą taip pat gaus. Todėl pora pradėjo tvarkyti visus dokumentus.
„Likus pasirašyti sutartį dėl paskolos, bankas pranešė, kad nebeliko subsidijos pinigų, sako, bandykite kreiptis į kitą banką. Klausėme, ar bus pinigų vėliau, tai mums atsakė, kad niekas nežino, bus pinigų ar nebus. Bandėme kreiptis į kitus bankus, bet ten taip pat pinigai buvo pasibaigę. Liko kredito unijos, tačiau palūkanų procentai netenkino“, – aiškino jis.
Galiausiai pora pasidavė ir nusprendė paskolą tvarkytis be subsidijos. Pasak Karolio, jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir ją patvirtino pas notarą, tačiau bankas pardavėjams nebuvo spėjęs pervesti pinigų, turtas nebuvo įkeistas hipotekai.
„Pradėjome tvarkytis dokumentus ir paskambinome į savivaldybę dėl kitos paramos, o ten mums sako: „Kam jūs klausiat, jei jau tų pinigų yra skirta." Išėjo taip, kad prieš tris savaites pinigų nebuvo, o dabar jie yra ir mes jais pasinaudoti nebegalime, nes jau pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą pasirašę“, – pasakojo Karolis.
Anot jo, kadangi Registrų centre registruota sutartis, net ir nutraukus ją, istorijoje išliktų įrašas, kad jie valdė turtą. Dėl to pora nebegali pretenduoti į jokią paramą.
„Kai paklausiau apie žmogiškąjį faktorių, atsakymas buvo toks: „Tokie įstatymai ir viskas veikia elektroninėje sistemoje. Pasiūlė kreiptis į socialinės apsaugos skyrių. Formaliai valstybė remia jaunas šeimas, tačiau kai iš tikrųjų nori paramą gauti, nelabai pavyksta“, – kalbėjo vyras.
Pasak Karolio, tokio paties atsakymo jis sulaukė ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
„Dabar situacija tokia, kad turi žinoti, kada tų pinigų yra, greitai pasiimti, nes jeigu nespėji, tai nieko neišeis. Man keista, juk nei bankas pardavėjui nėra pinigų pervedęs, nei nieko“, – tikino pašnekovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė 15min informavo, kad pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, asmenys ir šeimos gali pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir valstybės subsidiją būsto kredito daliai apmokėti, tačiau turi atitikti nustatytus reikalavimus. Vienas iš reikalavimų – reikia įsigyti pirmą gyventi tinkamą būstą Lietuvos teritorijoje arba atitikti sąlygas.
Viena iš sąlygų – neturėti būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus ir iki prašymo pateikimo dienos nebūti pasinaudojus šia paramos forma. Į paramą gali pretenduoti ir tiek, kurie turi būstą, bet jo naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis nei 14 kvadratinių metrų. Arba turimas būstas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis yra laikomas fiziškai nusidėvėjusiu daugiau kaip 60 procentų.
Pirmu atveju asmuo gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti, antru atveju – gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.
„Pagal laiške pateiktą informaciją matyti, kad jauna šeima pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, o tai reiškia, kad įsigijo būstą, kuris nuosavybės teise įregistruotas Registrų centre, todėl jie neteko teisės į paramą būstui įsigyti“, – sakė E.Samoškaitė.
Šių metų pradžioje valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams finansuoti valstybė buvo skyrusi 14,95 mln. eurų, tačiau nuo liepos buvo padidinti limitai – 15,5 mln. eurų. Iš viso 2018 metams skirtas 30,45 mln. eurų limitas.
„Atkreipiame dėmesį, kad ne visi kredito davėjai nuo 2018 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. buvo išnaudoję limitus, todėl juos teikė – asmenys bei šeimos galėjo į juos kreiptis. Papildomai limitai buvo padidinti tiems kredito davėjams, kuriems limitas baigėsi“, – paaiškino E.Samoškaitė.
Per šių metų pirmą pusmetį 267 asmenims ir šeimoms buvo suteikti valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai ir subsidijos būsto kredito daliai apmokėti.
