Neįvardyta būti paprašiusi brokerė 15min pasakojo, kad vieni jos klientai susidūrė su didžiule problema. Prieš karantiną bankas sutiko suteikti paskolą su 15 proc. pradiniu įnašu, tačiau dabar staiga pareikalavo prisidėti daugiau.
„Nežinom, kaip elgtis, nes patys klientai nėra tiek pinigų pasirūpinę, jiems reikėtų papildomai primokėti 10–20 tūkst. eurų. Dar nesame iki galo gavę bankų atsakymo. Yra daug pakibusių klausimų, kaip reikėtų elgtis šią dieną“, – kalbėjo ji.
Visi patiria didelį stresą. Tiek klientai, kad negauna paskolų, tiek statytojai, kad negauna pinigų, tiek ir aš kaip brokerė.
Kaip ji sakė, dar plaukų niekas nesirauna, tačiau rinka lyg ant adatų.
„Visi patiria didelį stresą. Tiek klientai, kad negauna paskolų, tiek statytojai, kad negauna pinigų, tiek ir aš kaip brokerė. Aš neuždirbsiu pinigų, jei neįvyks sandoris, statytojas, nes negaus pinigų ir turi namą su kažko įranga, o kas negauna paskolos šiuo metu, sėdi kaip ant adatų“, – pasakojo ji.
Tokią tendenciją pastebi ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Resolution“ vadovė Džiuginta Daujotaitė. Ji tikino, kad Vyriausybei priėmus sprendimus dėl karantino įvedimo, kalbantis su klientais pasitaikė atvejų, kai buvo sumažinta kredituojama suma būstui įsigyti.
„Su tokia situacija susidūrė tie klientai, kurie pagal atsakingo skolinimosi taisykles planavo gauti kreditą maksimaliai sumai. Bendraujant su bankų atstovais paaiškėjo, kad dauguma tokių atvejų tiesiogiai susiję su klientų gaunamomis pajamomis ir rizika, kad dėl įvesto karantino ir jo pasekmių ekonomikai, gyventojų pajamos gali sumažėti arba jau sumažėjo“, – aiškino ji.
Bankai nustojo taikyti išimtis
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada 15min sakė nepastebėjęs, kad bankai būtų pradėję prašyti didesnių pradinių įnašų. Iš kitos pusės žiūrint, anot jo, kredito davėjai tiesiog pradėjo paraidžiui vykdyti atsakingo skolinimo nuostatus, o tai pajuto antrą būstą perkantys asmenys.
„Pagal atsakingo skolinimo taisykles, antrąjį būstą ir anksčiau turėjo kredituoti santykiu 60/40 (60 proc. skolina, 40 proc. – pradinis įnašas, aut.past.), bet vis rasdavo pasiteisinimų ir į situaciją žiūrėdavo lanksčiau. Kredituodavo ir santykiu 80/20. Dabar tokių išimčių neliko. Gali būti, kad žmonėms, kurie perka antrą butą, staiga pasirodė, jog dangus griūna. Ne, tos taisyklės buvo ir anksčiau, tik dabar prie jų grįžtama iš esmės“, – aiškino jis.
M.Čiudala po bendravimo su bankų atstovais taip pat sužinojo, kad tiesiog imta atidžiau vertinti gyventojų pajamas. Tai ypač kirto sektoriams, kurių veikla pagal karantino sąlygas yra uždrausta.
„Tam tikrų verslo rūšių – aviacija, turizmas, maitinimo paslaugos, viešbučiai, visa grožio industrija – šių darbuotojų verslo šakos išvis nekredituoja. Dabar jiems neduoda kredito, nes, natūralu, visiškai neaišku, kaip ta sritis judės“, – komentavo jis.
Bankai pripažįsta, kad elgiasi konservatyviau
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius 15min patikino, kad šiuo metu būsto paskolų suteikimo sąlygos nėra peržiūrimos ir procesas toks pat, kaip ir anksčiau.
„Gavę gyventojų paraiškas dėl būsto paskolų suteikimo kiekvieną paraišką vertiname individualiai“, – sakė jis.
Banko „Luminor“ privačių klientų finansavimo vadovė Regina Ungulaitienė 15min tikino, kad šiuo metu koservatyviau vertinamos tam tikrų sektorių, kuriuos labiausiai paveikė karantinas, pajamos.
„Tačiau vėlgi į kiekvieną klientą žiūrime atskirai, vertiname ne tik pajamas, bet ir kliento profesiją ir užimamą poziciją, palūkanas nustatome labai individualiai, atsižvelgiame į įvairius turto parametrus (būklę, likvidumą, vietą ir kt.) bei asmeninę situaciją – pajamas, užsiėmimą, amžių. Žiūrime, kiek susidariusi ekonominė situacija gali turėti įtakos pajamų tęstinumui. Atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu nefinansuojame trečio turto įsigijimo“, – 15min sakė ji.
Žmonės susilaiko nuo kreditų
Tačiau SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė atskleidė, kad pastarosiomis dienomis užklausų dėl naujų būsto paskolų bankas sulaukia mažiau nei įprastai.
„Pastebime, kad klientai elgiasi atsakingai patys: kai kurie klientai, kurie jau turi patvirtintą teigiamą banko sprendimą dėl paskolos suteikimo, atideda sutarties pasirašymą ir laukia, kol situacija bus aiškesnė rinkoje, kiti neteikia paraiškų, nes nori luktelėti ir pažiūrėti, kaip klostysis situacija. Pagal vykstančius NT sandorius kol kas nematome, kad būtų paveiktos turto kainos, tad panašu, kad šiuo metu yra užbaigiami sandoriai, kurie buvo sudaryti dar iki karantino“, – aiškino ji.
S.Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, esant daugiau neapibrėžtumo ekonomikoje, bankas vertina daugiau aspektų: atsižvelgia, kokiame sektoriuje dirba klientas, ar jis nėra paveiktas karantino sąlygų ir vykdo veiklą. Taip pat atkreipiamas kiekvieno kliento dėmesys, kad turėtų įvertinti besikeičiančią situaciją ir jos įtaką finansinei situacijai koronaviruso kontekste – ar galės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus prastėjant šalies ekonomikos situacijai, kaip vertina pajamų sumažėjimo riziką ir panašiai.
„Palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, pagal tuo metu finansų rinkose esamas sąlygas ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje“, – 15min komentavo ji.
Jaunos šeimos taip pat turėtų būti stebimos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Eglės Samoškaitės teigimu, nusiskundimų dėl didesnio pradinio įnašo taikymo iš žmonių, kurie pretenduoja į paramą įsigyti pirmąjį būstą regione, jie kol kas nėra gavę. Tačiau, ministerijos nuomone, kreditai jaunoms šeimoms turėtų būti teikiami atsakingai, įvertinus jų galimybes grąžinti būsto kreditą, ir tai turi vertinti kredito įstaigos, teikiančios kreditus.
„Jaunos šeimos taip apsaugomos nuo potencialiai įmanomo pavojaus, kad finansinė našta bus per didelė. Tai ypač aktualu ekstremalios situacijos ir karantino metu, kai tam tikrų ūkio sektorių darbuotojų pajamų tvarumas yra neaiškus, todėl būtinas atsakingas galimybių grąžinti paskolą vertinimas“, – tikino ji.
Lietuvos bankas vėl pasigenda konkurencijos
Tuo tarpu Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis 15min aiškino, kad dabar iš tiesų yra gaunami signalai apie bankų peržiūrimas skolinimo maržas ir griežtėjančius užstato reikalavimus.
„Bankų taikomos paskolų maržos ir pradinio įnašo reikalavimai priklauso tiek nuo konkurencinės aplinkos, tiek nuo to, kaip bankai vertina paskolų gavėjų pajamas ir jų įkeičiamo NT vertę ateityje. Bankų koncentracija Lietuvoje dar iki pandemijos buvo pastebimai išaugusi.
Vis dėlto šiuo metu, susidūrus su realia ekonomikos nuosmukio grėsme, pagrindinis veiksnys, į kurį atsižvelgia bankai, nustatydami paskolų maržas ir pradinį įnašą savo klientams, yra klientų gebėjimas grąžinti paskolas ateityje ir jų įkeičiamo turto vertės perspektyvos. Žymiai išaugus ekonominiam neapibrėžtumui tampa akivaizdu, kad tikimybė bet kuriam dirbančiajam netekti visų ar dalies gaunamų pajamų yra gerokai didesnė, nei buvo iki prasidedant koronaviruso protrūkiui. Dėl šios priežasties bankai gali griežčiau vertinti ir daugelį naujų paskolų gavėjų“, – 15min aiškino V.Šumskis.
Anot jo, pradinio įnašo reikalavimai atspindi bankų požiūrį į įkeičiamą nekilnojamojo turto objektą ir jo vertę. Dėl to paties šiuo metu tvyrančio ekonominio neapibrėžtumo bankams sunkiau tiksliai įvertinti realią įkeičiamo būsto vertę ir galimą jos kaitą ateityje.
„Todėl bankų reikalavimai pradiniam įnašui taip pat gali atitinkamai išaugti. Tuo atveju, jei šiuo metu vyriausybės įgyvendinamos kovos su koronaviruso pandemija priemonės bus sėkmingai įgyvendintos, neapibrėžtumas ekonomikoje pamažu sumažės, o būsto paskolų sąlygos pradės atsilaisvinti“, – įsitikinęs V.Šumskis.
Ką tai reiškia rinkai?
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas mano, kad jei bankai pradės reikalauti didesnio pradinio įnašo masiškai, o ne tik pavieniams klientams, poveikis NT rinkai bus ne mažiau reikšmingas nei karantino paskelbimas.
„Būsto paskolų politika yra vienas pagrindinių veiksnių formuojant būsto NT rinką, todėl sumažėjus bankų finansavimui stagnuojantis sektorius patirtų dar didesnį sąstingį“, – įsitikinęs jis.
Tiesa, T.S.Kvainicko teigimu, sprendimas skolinti 65–70 proc. būsto kainos arba vertės iš kredito įstaigų pusės yra logiškas. Anot jo, yra daug neapibrėžtumo dėl ateities, trumpalaikius ar net potencialiai ilgalaikius sunkumus patiria vis daugiau įmonių ir gyventojų.
„Egzistuoja tikimybė, kad NT kainos gali mažėti, o jų atsigavimo teks palaukti. Šios rizikos valdymas verčia kredito davėją apriboti savo rizikas“, – aiškino jis.
Ką reikštų reikalavimas pirkėjui suteikti didesnį pradinį įnašą? Pasak T.S.Kvainicko, viena vertus, tai suveiktų kaip papildomas saugiklis nuo neapgalvotų pirkinių. Kita vertus, jei jau buvo pasirašyta preliminari sutartis bei sumokėtas avansas, reikalavimas surasti papildomus 15–20 proc. būsto kainos iš savo kišenės turės labai neigiamą poveikį.
„Kiek geresnės sąlygos susiformuoja perkantiems už nuosavas lėšas, tačiau, jei jie būstą įsigijo be paskolos iki sprendimo priėmimo, dabar jie papuola į pardavėjų poziciją. Pardavėjams šis pokytis yra vienareikšmiškai neigiamas. Finansavimo galimybių ribojimas susiaurina ir taip sumažėjusį pirkėjų ratą bei reikšmingai apriboja pardavėjų derybinę poziciją. Net jei potencialūs pirkėjai ir turi galimybę sandorį apmokėti didesne nuosavo kapitalo dalimi, jie bus linkę palaukti finansavimo apribojimų pabaigos arba derėtis dėl kainos sumažinimo“, – aiškino analitikas.
