Apie tai, kad nauji baseinai bus pastatyti Vilniuje ir Klaipėdoje, aišku jau kurį laiką. Sostinės baseino projektas pateko net į Eligijaus Masiulio kyšininkavimo skandalą.
Tačiau nauji baseinai kils arba bus rekonstruoti seni ir kitur: Kretingoje, Rokiškyje, Plungėje, Radviliškyje, Kupiškyje, Biržuose, Šilutėje ir Varėnoje. Gali būti, kad jų suplanuota ir daugiau, nes savivaldybės ėmė lenktyniauti, kuri pristatys įspūdingesnį sporto kompleksą. Kol kas vienintelis Kaunas gali pasigirti šiuolaikiškiausiu baseinu.
Kas išlaikys baseinus?
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius rodo Valstybės investicijų programą, kurioje numatyta finansuoti 38 sporto objektų statybas. Jiems valstybė skirs daugiau nei 700 tūkst. eurų. Tiesa, tai ne tik baseinai, bet ir sporto salės, irklavimo bazės.
„Iki šiol ne tik baseinų, bet ir kitų sporto šakų kompleksų statybos vyko vangiai. Dabar šis projektas yra įsibėgėjęs“, – 15min sakė jis.
Kai kur baseinai kyla už savivaldybių lėšas. E.Urbanavičius pripažįsta, kad ne visus planuojamus statinius savivaldybės objektyviai įvertina: jų statyba ir išlaikymas miestams gali kainuoti per daug. Kaip pavyzdį jis įvardija baseinus Varėnoje bei Kretingoje.
„Akivaizdu, kad Varėnai bus didelis galvos skausmas išlaikyti tokį objektą. Dabar net meras pripažįsta, kad jiems bus didelis iššūkis padaryti, kad šis statinys būtų produktyviai išnaudojamas“, – teigia E.Urbanavičius.
Kaltina buvusią valdžią
Varėnos rajono meras Algis Kašėta teigia, kad gyventojams baseinas, kurio vertė 5,1 mln. eurų, yra reikalingas. Tačiau mano, kad jis galėtų būti ir mažesnis, todėl kritikuoja buvusią valdžią dėl pasirinkimo.
„Manau, jog buvo galima pasirinkti geresnį, pigesnį projektą ir jį realizuoti greičiau ir pigiau. Pradėjus eiti mero pareigas, vienas pirmųjų uždavinių buvo baigti užstrigusią baseino statybą“, – teigia A. Kašėta.
Baseino išlaikymui skirta 150,2 tūkst. eur. Tai, mero teigimu, bus sunki našta savivaldybės biudžetui.
„Išlaikymas, žinoma, priklausys ir nuo lankytojų skaičiaus, todėl stengsimės pasiūlyti kuo daugiau paslaugų gyventojams, kad pritrauktumėme daugiau žmonių“, – komentavo Varėnos rajono meras.
Anot jo, pagrindinis uždavinys, kad vaikai išmoktų plaukti, o vyresnio amžiaus žmonės stiprintų sveikatą. Žinoma, meras norėtų, kad rajone išaugtų tokia žvaigždė kaip R. Meilutytė.
Savivaldybės teigimu, per vieną savaitgalio dieną baseine bus galima priimti iki 300 žmonių, darbo dieną – iki 100 lankytojų. Per savaitę galės apsilankyti iki 1000 žmonių.
Takelių skaičius – pagal gyventojų kiekį
Todėl Kūno kultūros ir sporto departamentas siūlo įvesti kriterijus, kurie apibrėžtų, kokio dydžio turi būti projektai.
„Mes laikomės pozicijos – šie objektai turi atitikti sporto šakos, kuriai statomi, reikalavimus. Baseinas turi būti mažiausiai 25 metrų ilgio ir atitikti tarptautinius reikalavimus. O takelių skaičius – priklausyti nuo savivaldybės dydžio, gyventojų kiekio“, – aiškina E.Urbanavičius.
Taip pat jis pabrėžia, kad savivaldybės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės tokiuose projektuose tiek investuodamos į objektus, tiek juos išlaikydamos.
„Ilgą laiką projektai (valstybės – red. past.) buvo finansuojami ir 100 proc. Kalbama, kad turėtų būti apie 20-30 proc. Ir finansavimas iš savivaldybės, jeigu jie nori turėti tokį objektą. Tai reikštų, kad jų ketinimai yra rimti ir jie žino, ką su juo darys. Savivaldybės užduotis, kad būtų efektyvu, o žmonėms sukurta gera infrastruktūra“, – sako E.Urbanavičius.
Naujų krepšinio arenų išlaikymas rodo, kad ten, kur yra mažiau gyventojų, tokie objektai gali būti net rimta problema.
Kartojasi istorija
Sporto klubų tinklo „Impuls“ direktorius Vidmantas Šiugždinis naujų baseinų statybos bumą Lietuvoje lygina su prieš krizę pasipylusiomis arenų statybomis.
Man trūksta ekonominio pagrindimo ir nesigirdi, kad kažkas sakytų, kiek tas baseinas uždirbs arba papildomai miestui kainuos, – sakė V.Šiugždinis.
„Miestai neturi kuo pasigirti, o statyti ir pelnyti garbę iš šalies sportininkų pergalių – patogu ir madinga. Palyginčiau šį baseinų bumą su arenų bumu. Prieš Europos krepšinio čempionatą visi pradėjo statyti arenas. Visi suprato, kad tam galima panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Savivaldybės įsijungė į šį procesą, kad neatsiliktų viena nuo kitos“, – pastebi jis.
Verslininko nuomone, baseinus statančios savivaldybės nori įsisavinti įvairių fondų lėšas, tačiau nediskutuoja, kiek kainuos objektų išlaikymas.
„Man trūksta ekonominio pagrindimo ir nesigirdi, kad kažkas sakytų, kiek tas baseinas uždirbs arba papildomai miestui kainuos. Visi sako, baseinas išugdys sportininkus, bet kokia kaina?“ – svarsto V. Šiugždinis.
„Impuls“ sporto klubuose, kuriems vadovauja V.Šiugždinis, yra baseinai.
Statybas įkvėpė R.Meilutytės pergalės
Būsimais sportininkais ir sveikesne visuomene daugelis savivaldybių grindžia pasirinkimą statyti baseiną. Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, žinoma, įkvėpta R.Meilutytės, Giedriaus Titenio ir kitų plaukikų pergalių, sako „Impuls“ vadovas.
„Kodėl, pavyzdžiui, kuris nors miestas nekalba apie lengvąją atletiką? Nekalba, nes pastaruosius penkerius metus mūsų lengvaatlečiai tiek daug neiškovoja pergalių kiek plaukikai“, – teigia V.Šiugždinis ir priduria, kad miestai pritrūksta idėjų, kuo galima būtų išsiskirti, todėl stebima, ką daro kiti.
Tačiau yra ir kitų priežasčių, ne tik sportininkų pergalės.
Radviliškio rajono, kuriame planuojama statyti šešių takų baseiną už 3,46 mln. eurų, savivaldybės meras Antanas Čepononis tvirtina, kad tokie planai atsirado po moksleivių sveikatos tyrimų.
„Daugeliui moksleivių nustatytos stuburo ligos. Nuspręsta, kad efektyviausias būdas spręsti šią problemą – baseinas. Žinoma, dar vienas iš tikslų – rengti profesionaliam sportui jaunimą, nes baseinas atitiks tarptautinius standartus“, – kalbėjo A.Čepononis.
Meras tikina, kad baseino išlaikymui miestas kasmet turės skirti apie 100 tūkst. eurų. Tiesa, planuojama, kad baseinas gali nešti ir pelną, tačiau kiek – dar neaišku.
Vienu metu baseine galės būti 45 žmonės, o likusiame sporto komplekse – 300. A.Čepononio nuomone, baseinas turėtų tenkinti miesto poreikius 100 proc.
Kur planuojama statyti baseinus?
- Vilniaus Fabijoniškių rajone S.Neries gatvėje planuojama statyti baseiną su 25 metrų ilgio takeliais, atitinkantį tarptautinius FINA ir LEN reikalavimus. Su įmonėmis laimėtojomis savivaldybė planuoja pasirašyti 3,7 mln. eurų vertės sutartį.
- Vilniaus Lazdynų rajone iki 2017 metų pabaigos savivaldybė vietoje sovietmečiu statyto baseino planuoja pastatyti FINA reikalavimus atitinkantį naują kompleksą su 50 metrų plaukimo takeliais. Preliminari šio baseino vertė – 5,1 mln. eurų.
- Klaipėdoje statomas baseinas su sveikatingumo centru. Planuojama statyti 3 aukštų pastatą, kuriame tilptų 500 žiūrovų. Šiam projektui Vyriausybė turėtų skirti apie 7 mln. eurų, o pats projektas kainuos apie 15,82 mln. eurų.
- Šilutėje planuojama statyti 10,7 tūkst. kv. m ploto sporto kompleksą. Pirmuoju etapu bus rekonstruojamas pastatas, kuriame planuojama įrengti 25 m ilgio 4 plaukimo takelių baseiną ir kitas paslaugas. Planuojama vertė 8,26 mln. eurų.
- Biržuose planuojama statyti sporto ir sveikatingumo kompleksą. Pirmuoju etapu – universalią sporto salę, antruoju – ledo areną ir baseiną, kuriame turėtų būti įrengtas 4 takelių 25 metrų ilgio baseinas, atitinkantis FINA reikalavimus, su 50 vietų žiūrovams. Jam planuojama skirti 165 tūkst. eurų.
- Druskininkuose statomas Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centras. Čia jau nuo metų pradžios veikia universali sporto salė. Kūno kultūros ir sporto departamentas teigia, kad čia turėtų būti įrengtas ir 8 takų po 25 metrus baseinas. Pirmos dalies statyba ir įrengimas kainavo 45 mln. eurų, o visą kompleksą planuojama baigti 2017 metais.
- Varėnoje šiuo metų statomas daugiafunkcinio sporto, pramogų konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro baseinas. Teigiama, kad Savivaldybės 2016-2018 m. strateginiame veiklos plane sporto centro išlaikymui 2016 m. planuojama 172,7 tūkst. eurų. O iš viso šio objekto vertė daugiau negu 4,9 mln. eurų.
- Rokiškyje statomas Sveikatingumo, rekreacijos ir sporto kompleksas. Žadama, kad jis bus atidarytas 2017 m. Komplekse numatyta įrengti 25 m ilgio, 4 takų baseiną su persirengimo kambariais, 5 pirčių kompleksą, baseinėlį vaikams, sūkurinę vonią. Bendra projekto vertė – apie 3 mln. 766 tūkst. eurų (13 mln. Lt).
- Plungėje bus statomas Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso baseinas. Be krepšinio salės čia bus 25 metrų ilgio 6 takelių baseinas su 100 vietų žiūrovams. Planuojamos investicijos – apie 4,7 mln. eurų.
- Radviliškyje turi iškilti miesto sporto komplekso baseinas. Baseinas turės 6 plaukimo takus ir kiekvieno ilgis sieks 25 metrus. Pastate bus įrengtas vaikų baseinas, sūkurinė vonia, dvi pirtys, treniruoklių salė, 220 vietų žiūrovų tribūna ir kitos patalpos. Planuojamos investicijos – 3,46 mln. eurų.
- Palangoje statomas miesto baseinas su sveikatingumo centru. Planuojama, kad baseinas turės šešis 25 metrų ilgio plaukimo takus.
- Kretingoje planuojamas 25 metrų keturių takelių sportinis plaukimo baseinas. Planuojamos investicijos – 6,26 mln. eurų.
