Bauginantis tyrimas: kilus gaisrui Santaros klinikos ir kiti viešieji pastatai sudegtų lyg malkos

„Šios plokštės dega lyg medis. Tad jeigu kiltų bent nedidelis buitinis gaisras Klinikų viduje, ugnis išplistų labai greitai“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Vytas Vaičaitis. Tačiau tai paaiškėjo tik po atlikto nuluptos plokštės bandymo.

Ekspertų komisija Lietuvoje rado penkis tokius pastatus, kuriuose plokštės neatitinka to, kas parašyta dokumentuose. Dabar aiškinamasi, kas galėjo klastoti – rangovai, tiekėjai ar gamintojai.

Paaiškėjo tik atsitiktinai

Po tragiško gaisro Londone „Greenfell Tower“ Aplinkos ministerija subūrė komisija, kuri, pasitelkusi ugniagesius, nutarė patikrinti kai kuriuos pastatus.

„Scanpix“/AP nuotr./Londono ugniagesiai

Specialistus pirmiausia domino viešieji pastatai po rekonstrukcijų – kokios plokštės sumontuotos ant jų fasadų. Staigiai išplitusios ugnies Londono dangoraižyje priežastimi buvo būtent degios fasado plokštės.

Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai atsitiktine tvarka pasirinko keletą pastatų ir nutarė atlikti bandymus – pasirinkta po vieną plokštę nuo kiekvieno pastato.

Iš 15 atrinktų pastatų 5 pasirodė padengti galimai ypač degiomis plokštėmis iš aliuminio kompozito. Vienas tokių pastatų – Santaros klinikos, kuriose 2015 m. vyko rekonstrukcija. Po atlikto plokštės tyrimo ugniagesiai nustatė, kad tai yra E, o ne A gaisringumo medžiaga.

„Ši klasė prilygsta medžiui pagal degumą ir atspari tik silpnai liepsnai. Tad jeigu kiltų bent nedidelis buitinis gaisras viduje, ugnis išplistų labai greitai“, – 15min sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Vytas Vaičaitis.

Beje, 15min apie tai rašė ir anksčiau, nes žinių apie panaudotas netinkamas medžiagas buvo gauta.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Asociatyvi iliustracija: dujų balionas

Kažkas nusprendė sutaupyti

Kaip atsitiko, kad dalis Santaros klinikų aukštų dengtos degia medžiaga? Tai turėtų išsiaiškinti tyrimas, sako aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė. Ministerija jau kreipėsi į STT, taip pat informuota Generalinė prokuratūra. Kas galėjo klastoti dokumentus ir pateikti prastesnę bei pigesnę medžiagą – rangovai, tiekėjai ar gamintojai?

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rėda Brandišauskienė

„Pagal projektą visas fasadas turėjo būti tik iš nedegių medžiagų, tačiau kažkas, matyt, nusprendė pataupyti. Tai turėtų išsiaiškinti tarnybos“, – sakė R.Brandiškauskienė.

Kiek galėjo būti sutaupyta? E degumo klasės plokštės kvadratinis metras, PAGD atstovo duomenimis, kainuoja 20–25 eurai, o nedegios A klasės – 35–40 eurų.

Aplinkos ministerijos specialistai paskaičiavo, kad Santaros ligoninės fasado tinkamos plokštės būtų kainavusios 296 tūkstančius eurų, o sumontuotos galėjo kainuoti 195 tūkst. eurų.

Santaros poliklinikoje taip pat sutaupyta – A klasės plokštės būtų kainavusios 129,2 tūks. eurų, o sumontuotos E klasės galėjo kainuoti 85 tūks. Eur.

Klinikos atliks savo tyrimą

Santaros klinikų atstovai sako, kad tai yra pirminiai tyrimai ir dabar atliks dar savąjį. Santaros klinikos gavo informaciją iš Aplinkos ministerijos apie pirminius preliminarius tyrimų rezultatus, šiuo metu rengia dokumentus ir artimiausiu metu paskelbs ekspertizės paslaugų viešąjį pirkimą.

G.Adinavičiūtės/15min nuotr./Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos

„Po kurio tikimės, kad patys turėsime realius atsakymus“, – trumpai pakomentavo Santaros klinikų Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė.

Klinikų vadovai kol kas nenori vertinti tyrimo rezultatų. „Tikimės išsiaiškinti, kokiomis plokštėmis rangovai yra padengę mūsų klinikų fasadą“, – 15min sakė G.Letukienė.

Kol kas aišku tiek, kad pigesnės ir degios plokštės buvo panaudotos bent dviejų aukštų rekonstrukcijai. Taip jau sutapo, kad tuose aukštuose įsikūrusi reanimacija. „Kilus gaisro pavojui ligonių evakuacija iš ten būtų sudėtinga. Ugnis greitai išplistų ten“, – įsitikinusi R.Brandišauskienė.

G.Adinavičiūtės/15min nuotr./Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos

Ugniagesiai yra paskaičiavę, kad ugnis apimtų korpusą per 7 minutes, ir gelbėtojai nebūtinai spėtų laiku užkirsti tam kelią.

„Šio degumo medžiagos, kaip jau sakiau, dega panašiai kaip medis. Jei spėtų įsidegti, gaisras būtų didelis“, – mano PAGD atstovas V.Vaičaitis.

Analogiška situacija ir Santariškių poliklinikos pastate, kur taip pat sumontuotos degios plokštės.

Tiekėjas sako, kad plokščių netiekė

Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, plokštes tiek ligoninės, tiek poliklinikos rekonstrukcijai pateikė UAB „Orex group“.

Vilniuje veikianti bendrovė skelbia, kad tuo ir užsiimanti – aliuminio kompozicinių plokščių prekyba. Bendrovė savo interneto svetainėje skelbia, kad plokštės gaminamos „vienoje didžiausių aliuminio produkcijos gamintojų, Turkijos Saray gamykloje“.

Saray

Tačiau bendrovės vadovas Mindaugas Brazdeikis 15min tikino, kad Aplinkos ministerija suklydo.

„Mes iš tiesų atstovaujame šių plokščių gamintojams, tačiau Santaros klinikoms jų netiekėme. Tada net nebuvome atstovai, tad čia, panašu, kažkoks „sugedęs telefonas“ išeina“, – sakė M.Brazdeikis. Jis pridūrė žinantis apie tyrimą ir jo išvadas: „Taip, esu informuotas.“

Tai kaip plokštės atsidūrė ant klinikų fasado? Pasak M.Brazdeikio, jas iš Turkijos atsivežė darbų rangovas – UAB „Garantas“. Kokios tai plokštės ir kokio ugningumo, jis teigė nežinantis. „Mes su šia bendrove nesame turėję jokių reikalų“, – užtikrino „Orex group“ vadovas.

Darbų rangovas – nepatikimas

Santaros klinikų rekonstrukcijai pasirinktas darbų rangovas – UAB „Garantas“ skelbia užsiimantis pastatų fasadų konstrukcija, atlieka montavimo darbus.

„Mūsų veikla – tai kokybės ir saugos garantas, visuose jos etapuose ir srityse“, – skelbia savo interneto svetainėje Vilniuje veikianti bendrovė.

Tiesa, praėjusiais metais Viešųjų pirkimų tarnyba šią įmonę įtraukė į oficialiai skelbiamą nepatikimų tiekėjų sąrašą. Priežastis – 2018 m. bendrovė nevykdė ir nutraukė rangos sutartį su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.

Kitaip tariant, UAB „Garantas“ turėjo rekonstruoti Sveikatos centro pastatą Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, tačiau negalėjo baigti darbų laiku.

15min bandė susisiekti su šiuo rangovu, tačiau visi įmonės telefonai yra išjungti, be to, oficialūs duomenys rodo, kad „Sodrai“ įsiskolinta 16,5 tūkstančio eurų.

„Sunku pasakyti, kurioje grandyje galėjo nesuveikti mechanizmas, tačiau dokumentų ir plokščių atlikti testai rodo skirtingas degumo klases“, – 15min sakė aplinkos viceministrė D.Brandišauskienė.

Beje, ministerijos ekspertų komisija tikrintinų pastatų sąrašą praplėtė ir žada toliau tirti, ar fasaduose panaudotos medžiagos atitinka įrašus dokumentuose.

Plokštes tiekė ir žuvų pardavėjai

Analogiška situacija, kaip paaiškėjo, susiklostė ir Abromiškių reabilitacijos ligoninėje Elektrėnuose.

Ten rekonstrukcija baigta 2016 m. rugpjūtį. Paaiškėjo, kad sumontuotos aliuminio kompozicinės plokštės yra E klasės, nors dokumentuose – praktiškai nedegi B klasė.

Abromiškių sanatorija

Dokumentai rodo, kad plokštes patiekė UAB „Kauno žuvis“, kuri šiaip užsiima sterko filė tiekimu iš Kazachstano bei šaldymo patalpų nuoma.

„Kauno žuvies“ pateiktuose dokumentuose įrašyta, kad plokštės pagamintos Kinijoje, taip pat užtikrinama, kad tarp lakštų yra nedegi medžiaga.

Atitikties deklaracija

Žuvimis prekiaujanti įmonė, kaip rodo turimi dokumentai, pati importavo plokštes iš Kinijos gamyklos, po dokumentais – ilgamečio įmonės vadovo Audriaus Pribuišio parašas.

Paaiškėjo kraupus faktas

Kai Abromiškių reabilitacijos ligoninės vadovai, prasidėjus tyrimui, kreipėsi į „Kauno žuvį“ dėl plokščių, paaiškėjo kraupus faktas – 2017-ųjų lapkritį įmonės vadovas pasitraukė iš gyvenimo.

15min žiniomis, ligoninės vadovybė bendrauja su plokštes tiekusia įmone. Tačiau dabartinis „Kauno žuvies“ vadovas Kęstutis Jurgilas su 15min žurnalistu kalbėtis šia tema atsisakė.

Kauno žuvis

„Jokių komentarų šiuo klausimu jums neteiksiu. Kai mane kvies – aš kalbėsiu, o dabar nieko nenoriu kalbėti“, – teigė K.Jurgilas, atsisakęs patvirtinti, ar į juos jau kreiptasi dėl plokščių.

15min susisiekė ir su rangovu įvardinta bendrove „Balkesta“, tačiau šios įmonės vadovas Česlovas Kulikauskas teigė, kad „statė tik nedidelį ligoninės priestatą“ ir apie jokias plokštes nėra girdėjęs.

Apgaulė – ir Varėnos darželyje

Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelis-darželis, kaip paaiškėjo, taip pat padengtas E klasės plokštėmis, nors dokumentai rodo, kad jos nedegios – B klasės.

Darželio rekonstrukcijos projektą atliko bendrovė „Simper“. Jos pateiktame projekte rašoma, kad naudojamos plokštės yra ne žemesnio kaip A klasės gaisringumo.

Varėnos darželis

Bandymams šių metų rugpjūtį buvo nuimta plokštė. Kaip paaiškėjo, ji taip pat pagaminta Kinijoje, o ją darželiui pateikė mažoji bendrija „Heatpliusas“.

15min turimoje plokštės atitikties deklaracijoje rašoma, kad ji atitinka visus keliavimus reikalavimus.

Beje, plokštės dar 2011 m. buvo išbandytos PAGD Gaisrinių tyrimų centre – ten, kur dabar paaiškėjo, kad jos neatitinka nurodytos klasės.

Analogiška situacija – ir Alytaus profesinio rengimo centre, kur, kaip paaiškėjo, plokštės taip pat neatitinka nurodytos degumo klasės.

Privatūs savininkai plokščių nedavė

Iš 15 komisijos atrinktų pastatų pirminius bandymus sutiko atlikti 10 pastatų savininkų, o 5 – nesutiko. Atsisakę tyrimui nulupti plokštes – privačių pastatų savininkai, biurų pastatų, parduotuvių savininkai. Pavyzdžiui, Komisija paprašė UAB „Rivonos“, kuri valdo „Norfos“ prekybos tinklą, suteikti trijų pastatų plokštes bandymams. Tačiau savininkai nesutiko.

Taip pat ugniagesiai kreipėsi ir į Verslo centro „Premium“ Sporto gatvėje bei „City“ Žalgirio gatvėje Vilniuje, savininkus. Tačiau jie atsisakė bendradarbiauti motyvuodami, kad plokščių nulupti negali ir pastato neardys.

Verslo centras PREMIUM

„Gaila, kad verslininkai taip elgiasi, matyt, saugo savo prestižą, nes nėra tikri dėl fasadų plokščių. Pabūgo būti patikrinti“, – pastebėjo ugniagesių atstovas V.Vaičaitis.