Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius BFK posėdžio metu sakė, kad jei savivaldybė pralaimės teismą, bus atsigręžta į susitarimą su Vyriausybe ir siekiama projektą įgyvendinti kartu.
„Jeigu teismas pripažįsta, kad esame teisūs, grįžtame prie to, kad esame pasirašę tarpusavio įsipareigojimus su Vyriausybe. Tikimės, kad Vyriausybė nepakeis to sprendimo. Tada judame į pasirašymo datą. Kiek žinome, privatus partneris pasiruošęs tai realizuoti“, – ketvirtadienį teigė R.Šimašius ir pridūrė, nesuprantantis, kodėl VPT liepė nutraukti procesą, o ne siūlė pataisyti sutartį.
BFK pirmininkas Mykolas Majauskas mero pasiteiravo dėl sporto muziejaus ir darželio: „Ar jie atsirado dėl to, kad atsirado galimybė kofinansuoti europiniais pinigais ir jei dabar darytume nuo nulio tokį projektą, tai darželį ar muziejų statytume ar finansuotume pačiais savivaldybės pajėgumais?“
R.Šimašius pripažino, jog šių objektų išties reikėjo dėl Europos sąjungos fondų reikalavimo, kad kompleksas būtų daugiafunkcis. Tačiau, anot jo, darželis ir bendruomenės centras objekte yra prasmingi, tačiau klausimų kelia planai įrengti sporto muziejų. Šį objektą valdyti būtų patikėta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tačiau ši neturi jokios koncepcijos šiam objektui.
„Šioje vietoje vienintelis objektas, kuris turbūt dirbtinai pritemptas – t. y. sporto muziejus. Bet patalpos, bet kokiu atveju, yra gana universalios ir kitiems dalykams“, – kalbėjo Vilniaus meras.
R.Šimašius BFK sakė nemanantis, kad projektas būdamas kompleksinis susiaurino galimų paslaugos teikėjų ratą.
Nemato koncesijos sutarties
VPT direktorius Darius Vedrickas pažymėjo, kad iš esmės išsiskyrė Vilniaus savivaldybės ir tarnybos supratimas, kas yra koncesija. VPT teigimu, šiuo atveju visa statybų rizika tektų ne privačiam, o viešajam sektoriui.
„Esant koncesijai būtent privatus sektorius finansuoja infrastruktūros statybą ir visada yra, ir turi būti rizika, kad privatus subjektas neatgaus jo įdėtų investicijų į viešąją infrastruktūrą. Šiuo atveju išeina, kad būtent viešas sektorius dengia tiek daugiafunkcio komplekso, tiek naujo turto sukūrimo išlaidas per metinius mokėjimus, tiek kompensuoja paslaugų sąnaudas darželyje, ar kultūros ugdymo centre.
Tai reiškia, kad visa statybų finansavimo rizika gula būtent ant viešojo sektoriaus“, – VPT direktorių papildė įstaigos Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė.
Anot jos, nors savivaldybė aiškina, kad formaliai viešasis sektorius neperima statytojo paskolos, tačiau per išdėstytus mokėjimus juos padengs valstybė.
„Čia suplakti keli viešojo ir privataus partnerystės sektoriaus būdai ir dabar visiškai neaišku, kas čia turėjo būti“, – kalbėjo ji.
S.Vaitukaitytė pažymėjo, kad VPT nekvestionuoja politinės valios įgyvendinti projektą, tačiau jų nuomone, jei daryti, tai reikia daryti teisėtai. Šiuo atveju tarnyba nemato koncesijos sutarties dėl to, kad valstybė iš esmės turėtų finansuoti visas statybų išlaidas.
„Nematome šioje vietoje partnerystės“, – aiškino ji.
Kyla grėsmė kitiems projektams
Seimo vicepirmininkas, buvęs Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas pastebėjo, kad šiuo metu tapo neaišku, kas vis dėlto yra koncesija.
„Nesuprantu, ar, pavyzdžiui, statant policijos komisariatą koncesijos būdu iš tikrųjų yra taip kitaip pasidalijama rizika tarp privataus investuotojo ir valstybės, kai tiesiog yra užsakovas, kuris užsako pastatyti komisariatą. Bet kažkodėl tai yra koncesija, o stadionas nėra koncesija. <...> Esant neaiškumui, kas yra koncesija, o kas nėra, daugeliui sudėtingų projektų užkirsime kelią būti realizuotiems. Čia pirma didesnė problema už stadioną“, – pastebėjo jis.
R.Šimašius BFK posėdyje šaržavo situaciją: „Man primena lyg susirinko miškininkai ir savivaldybė surašyti visus medžius, kad geriau prižiūrėtų, bet nenustatė, ar konkretus medis yra eglė ar kenis, todėl reikia nupjauti.“
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis komitete aiškino, kad deryboms su privačiu investuotoju dar yra vietos. Tačiau jei bus kalbama apie kokio nors objekto, pavyzdžiui, darželio atsisakymą, teks skelbti naują konkursą.
„Bet jeigu norėtume persiderėti ar pabandyti perkelti rizikas, naujų sąlygų įdėti, tada į derybas būtų galima grįžti. Suprantu tokį norą, bet geriausia būtų peržiūrėti, kiek dokumentų yra prirašyta. Numatyti, turbūt, visi gyvenimo atvejai“, – kalbėjo jis.
Teismas skelbs verdiktą
BNS skelbė, kad Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį turėtų paskelbti sprendimą VPT ir Vilniaus valdžios ginče dėl daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos konkurso.
VPT pernai gruodį atmetė savivaldybės pasiūlymą susitarti taikiai ir Apeliaciniam teismui apskundė jai nepalankią Vilniaus apygardos teismo pernai lapkritį priimtą nutartį, kuria teismas pripažino neteisėtu VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono konkursą.
Apygardos teismo teigimu, VPT neturėjo pakankamo pagrindo nutarti, kad projektas neatitinka koncesijos požymių ir todėl koncesija yra neteisėta.
Po apygardos teismo sprendimo Vilniaus valdžia pasiūlė VPT susitarti taikiai, tačiau pastarosios tuometinė laikinoji vadovė J.Petkuvienė BNS teigė, kad taikos sutartis yra „mažiau svarstytinas variantas“.
Neįtikino koncesijos sutartis
Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.
Tačiau kovą VPT neleido pasirašyti koncesijos sutarties – pasirašymas sustabdytas Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros prašymu.
Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba būtų kainavusi apie 93,2 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų.
Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.
Teisėsauga siekė išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.
VPT gegužę pareiškė, kad koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su koncerno „Icor“ bendrove „Axis industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.
Po VPT įpareigojimo ir alternatyvų analizės Vyriausybė paskelbė, jog Vilniuje yra kelios futbolo stadiono statybos galimybės, tačiau nurodė, kad jai artimesnė Nacionalinio stadiono idėja.
Nacionalinio stadiono komplekse, be stadiono, planuotas dar ir lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.
