Projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos bendrovės užsakymu parengė architektūros studija „Architectura humana“, rašoma, kad name planuojama įrengti butus, kūrybines dirbtuves ir komercines patalpas.
„Pagal projektinius pasiūlymus triaukštis kiemo korpusas griaunamas. Vakarinėje sklypo dalyje išilgai Kuosų gatvės projektuojamas požeminė automobilių aikštelė. Virš jos numatyta įrengti antžeminę aikštelę. <...> Sklype numatyti žalieji plotai, vaikų žaidimo aikštelės, poilsio zonos“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
7 aukštų name planuojama įrengti B energinės klasės 87, 1–3 kambarių butus. Projektuojamos 79 automobilių stovėjimo vietos, kurių dalis bus požeminėje, dalis – antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje.
„Kieme esantį trijų aukštų korpusą numatoma griauti ir jo vietoje įrengti požeminę ir antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę“, – teigiama projektiniuose pasiūlymuose.
Buvęs bendrabutis turėtų būti išskaidytas į keturias sekcijas su atskirais įėjimais į juos, o esamas techninis aukštas bus nugriautas. 48,25 arų sklype šiuo metu stovi maždaug 8,3 tūkst. kv. m ploto apleistas bendrabutis, o įmonė projektuoja šiek tiek mažesnį – apie 8 tūkst. kv. m ploto daugiabutį.
„Kadangi pastatas rekonstruojamas, tai didelių pasikeitimų nebus, planuojama nugriauti techninį aukštą tam, kad sumažintų esamo statinio aukštį ir vizualinę taršą“, – 15min sakė „Eriado“ direktorė Vita Žutautaitė.
Prikels buvusį bendrabutį
Bendrovė „Sapiegos apartamentai“ pastatą su sklypu įsigijo praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Sandorio kaina neskelbiama. „Sapiegos apartamentų“ pagrindinė akcininkė, Registrų centro duomenimis, yra įmonė „Minera“, kurią valdo Šiaulių bankas. Projekto valdymu užsiima bendrovė „Eriadas“, kurią, Registro centro duomenimis, valdo Aleksandras ir Donatas Jurevičiai bei Janina Jurevičienė.
„Matome perspektyvą ir šios vietovės potencialą – prestižinėje vietoje esantis apleistas pastatas bus prikeltas naujam gyvenimui, atsižvelgiant į dabartinę šio rajono plėtrą bei esamas gretimybes“, – teigė V.Žutautaitė.
Iš viso į statinio rekonstrukciją bei teritorijos išplėtojimą ketinama investuoti apie 10 mln. eurų. Statybos darbus ketinama pradėti artimiausiu metu, o pabaigti – 2019 m. I ketvirtį.
15min skelbė, kad Vilniaus Leono Sapiegos gatvėje 19 numeriu pažymėtas namas – buvęs karininkų bendrabutis, kuriame gyveno ir karinės mokyklos darbuotojai. Skelbta, kad apie 2000-uosius pastatą tuometiniai jo gyventojai apleido. Nuo to laiko pastatas tapo vaiduokliu, bandyta jį saugoti, buvo užkalti langai, tačiau dabar atrodo, kad visos pastangos nuėjo perniek.
Anksčiau jį valdė bendrovė „Sapiegos namai“, kurios, Registrų centro duomenimis, pagrindinė akcininkė – Izraelyje registruota įmonė „WHCL LTD“.
Turto banko atstovė spaudai Aušra Pocienė teigė, kad 2010 metų sausį įvyko tuometinio Turto fondo rengtas Privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo viešas aukcionas. Jį laimėjo bendrovė „Sapiegos namai“.
Šiame aukcione bendrovė įsigijo gyvenamąjį pastatą L.Sapiegos g. 23 ir bendrabutį L.Sapiegos g. 19.
„Bendrovė „Sapiegos namai“ įsipareigojo priimti Privatizavimo objektą ir sumokėti už jį 3,5 mln. litų, iš kurių Privatizavimo objekto kaina – 2,48 mln. litų, žemės sklypo kaina – 1,02 mln. litų. Pirkėjui sumokėjus nurodytą privalomąją kainos dalį, 2010 m. balandžio 27 d. buvo pasirašytas Privatizavimo objekto perdavimo ir priėmimo aktas, kuriuo Privatizavimo objektas buvo perduotas bendrovės „Sapiegos namai“ nuosavybėn“, – birželį 15min atsiųstame komentare rašė A.Pocienė.
Užsitęsė teismai
Darbai projekte turėjo prasidėti 2010 metais, tačiau tam sutrukdė Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyrius. 2011 m. dienraštis „Kauno diena“ rašė, kad kol aukcione buvo parduodamas pastatas, KPD užsakymu buvo parengtas Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso apsaugos specialusis planas.
Vieni paveldosaugininkai manė, kad pastatą reikia nugriauti, kiti sakė, kad jis per aukštas šiai vietovei, esą čia galima statyti ne aukštesnį nei 12-os metrų statinį, o tai reikštų, kad naujieji savininkai būtų privalėję nugriauti du pastato aukštus.
Taip pat abejota dėl pastato kokybės. Iki perdavimo tuometiniam Valstybės turto fondui (VTF), pastatą valdė Krašto apsaugos ministerija (KAM), kuri buvo užsakiusi atlikti tyrimą, siekiant įvertinti pastato konstrukcijas. Tuomet skelbta, kad po pastatu yra šaltinis, kuris ardo pamatus, todėl KAM atsisakė rekonstrukcijos ir perdavė jį valdyti valstybei. Tačiau pastatų ekspertizę atlikęs žinomas specialistas Arvydas Jurkša tuomet „Verslo žinioms“ teigė, kad „nei pamatai, nei pastato perdangos nėra deformuotos“.