Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymi, kad nekilnojamojo turto kainos keliose pažengusiose ekonomikose pasiekė pavojingą lygį, padidindamos milžiniško kainų kritimo riziką, jei rinka perkais.
„Vyriausiosios EBPO ekonomistės Catherinos Mann teigimu, smegenų centras stebėjo „pažeidžiamumą nuosavybės rinkoje“ esant prognozėms dėl augančios infliacijos ir kitąmet besikeičiančios pinigų politikos perspektyvos.
Pasak jos, daugybėje šalių, tarp kurių – Kanada ir Švedija, komercinio ir gyvenamojo NT kainos labai aukštos ir „nederančios su stabilia NT rinka“, – rašo thetelegraph.co.uk.
Europos sisteminės rizikos taryba neseniai perspėjo Austriją, Belgiją, Daniją, Suomiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Švediją ir Jungtinę Karalystę.
Dėl galimo NT rinkos perkaitimo žemų palūkanų normų aplinkoje prabilo ir Europos institucijos. Europos sisteminės rizikos taryba neseniai perspėjo Austriją, Belgiją, Daniją, Suomiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Švediją ir Jungtinę Karalystę.
Lietuvoje NT rinka – sveika
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas R.Grajauskas sako NT kainų burbulo Lietuvoje neįžvelgiantis.
„Dažnai girdime, kad pabrango ar yra labai brangūs butai Vilniaus centre. Taip, tačiau dažniausiai tai girdime apie prestižinį segmentą, kurio kainų lygis ir jo svyravimai neatspindi šalies vidurkio. Privačių agentūrų, „Eurostat“ vertinimais, vidutinis NT kainų lygis Lietuvoje yra maždaug 2006-ųjų lygio, tuo metu atlyginimai, palyginti su 2006-aisiais, išaugo daugiau kaip 1,5 karto.
Būsto įperkamumas šiandieną yra gerokai aukštesniame lygyje, nei buvo prieš krizę, ir jis didėja: būsto kainų augimas yra mažesnis nei atlyginimų augimas“, – kalba R.Grajauskas.
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Ž.Mauricas pažymi, kad reikėtų pasidžiaugti Lietuvos gyventojų atsargumu, atsiradusiu dėl geopolitinio neapibrėžtumo, Rusijos krizės, Lietuvos ekonomikos ateities neapibrėžtumo ir skaudžių pamokų, gyventojų išmoktų 2008 metais.
„Taigi dabar didelės grėsmės nematau ir nesakyčiau, kad Lietuvoje yra NT rinkos perkaitimas, perdėm sparčiai augančios kainos. Sakyčiau, kad rinka yra grįžusi į normalias vėžes, tačiau reikia stebėti ir neatsipalaiduoti, kad tose vėžėse ji ir liktų – kaina nepradėtų aukštyn šuoliuoti.
Didesnės NT kainos būdingos Vilniui, tačiau Kaunas, Klaipėda dar tik atsigauna iš letargo miego, kuriuo buvo užmigę per krizę“, – sako Ž.Mauricas.
Lietuvių meilė NT – rizikinga
Pasak R.Grajausko, kol kas NT rinka yra sveika, tačiau jei žmonių lūkesčiai pradėtų labai stipriai augti ir žmonės vėl užsimanys investuoti į NT, galėtų būti kitaip.
Vienas NT kainą auginsiančių veiksnių – bendras kainų lygis, kuris vidutiniškai šiemet turėtų didėti apie 2 proc. Kitas veiksnys – namų ūkių pajamų augimas.
„Atlyginimų, vartojimo augimas, žinoma, kelia lūkesčius, žmonės vis optimistiškiau žvelgia į ateitį ir, be abejo, tai teigiamai veikia NT rinką, nes lietuviai mėgsta NT. Gal dėl to, kad mes turime mažiau finansinio išprusimo, nelabai žinome, kur kitur investuoti, vos tik teigiamai pradedame vertinti lūkesčius, padidėjus atlyginimui, išsyk imame galvoti, kad reikia pirkti butą ir jį nuomoti.
Toje mūsų meilėje NT gali slypėti rizika. Tačiau taip pat galima tikėtis, kad gyventojai pasimokė iš krizės. Bus įdomu stebėti ateinančius porą metų, ar, augant gyventojų atlyginimams ir lūkesčiams bei NT kainoms, NT burbulas ims pūstis. Tačiau aš manyčiau, kad taip nutikti neturėtų“, – kalba R.Grajauskas.
Taip pat svarbus, pasak pašnekovo, bus ir bankų, kurių dosnumas būsto kredito siekiantiems gyventojams išpūtė NT burbulą, elgesys. Tiesa, šie, pasak R.Grajausko, iš krizės taip pat pasimokė. Be to, egzistuoja Lietuvos banko atsakingo skolinimo nuostatai.
Ž.Maurico teigimu, nors NT kainų perkaitimo kol kas nematyti, yra ne vienas veiksnys, kuris lems jų augimą: „Vienas NT kainą auginsiančių veiksnių – bendras kainų lygis, kuris vidutiniškai šiemet turėtų didėti apie 2 proc. Kitas veiksnys – namų ūkių pajamų augimas.
Daug įtakos turės palūkanų normos. Kol jos žemos, skolintis yra labai pigu: mėnesinės įmokos yra gerokai mažesnės nei dabartinės nuomos kainos. Taigi, kol visi trys šie faktoriai išliks, kainos turėtų kilti. Tačiau reikia turėti mintyje, kad tos palūkanos visuomet nebus žemos ir jei jos pradės kilti, galima sulaukti laiko, kada kainos nebekils arba netgi kris.“
