Šis kelių dešimčių butų daugiabutis – pirmasis pastatas pėstiesiems skirtoje S.Daukanto gatvėje. Šalia jo prasideda tiltas į Nemuno salą. Čia pat – „Akropolis“, už kelių šimtų metrų – Laisvės alėja. Tad nenuostabu, jog butai bokšte laikomi prestižiniais.
„Pravažiuodavau pro šį namą, pasigėrėdavau. Niekad nemaniau, kad kada jame pati gyvensiu“, – iki šiol savo gyvenamąja erdve neatsistebi devintajame aukšte prieš trejus metus apsigyvenusi Rita.
Kur tai matyta, kad gyveni miesto centre, o už 5 minučių gali atsidurti gamtoje? Atvyksta dukra į svečius, tai kertame tiltą ir deginamės Nemuno saloje.
Tuo metu, kai ieškojo išskirtinio būsto su puikiu vaizdu Kaune, moteris gyveno Danijoje. Sužinojusi, kad išnuomojamas butas bokšte, moteris nedvejodama panoro jį apžiūrėti.
„Norėjau išskirtinio buto ir gavau. Mane pakerėjo tai, ką išvydau. Buvę savininkai – inžinieriai architektai. Viskas viduje puikiai sudėliota. Apmąstyta. Gera iliuminacija, didelė erdvė.
Be to, mūsų namas strategiškai puikioje vietoje. Kur tai matyta, kad gyveni miesto centre, o po 5 minučių gali atsidurti gamtoje? Atvyksta dukra į svečius, tai kertame tiltą ir deginamės Nemuno saloje. Kai Matijošaitis pabaigs griauti vaiduoklį už lango, bus iš viso nuostabu. Netvėriau džiaugsmu, kai sužinojau, kad „Respublikos“ nebeliks“, – tikino Rita, papasakojusi, jog iš pradžių bokštas turėjo du adresus, o vėliau pripažintas tik S.Daukanto g. dalimi.
Butas atsiėjo ketvirtadalį milijono
Erdvės pojūtis jos bute – nepakartojamas. Aukštos lubos, daug langų, pro kuriuos atsiveria aukštai iškilusios Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bokštas. Kambariuose šilta, jauku. Paklausta, kiek jai atsiėjo šis butas, Rita įvardijo 250 000 Lt sumą. Pasak moters, anksčiau čia gyvenę nuomininkai atseikėdavo apie 1 500 Lt siekiančią mėnesio nuomą.
„Tai pokario statyba. Stalinistinių laikų statinys. Girdėjau, kad viršuje duoną kepdavo. Bet gal tai mitas. Žinau, kad tokių namų su bokšteliais yra gal tik kokie aštuoni. Panašūs stovi Rygoje, Maskvoje, Varšuvoje“, – pasiteiravus, ką žino apie daugiabučio istoriją, šyptelėjo Rita.
Šiandien bokšto viršūnė tarnauja kaip apleista palėpė, kurioje karaliauja dešimtys balandžių. Kai kurie gyventojai mėgsta juos palesinti, tad būrys tamsių sparnuočių, sukančių ratus aplink smailią daugiabučio viršūnę, vakarais sukuria mistišką atmosferą.
„Kartą eidama iš parduotuvės išgirdau, kaip užvertę galvas du paaugliai stebėjosi: „Žiūrėk, ten užuolaidos ant langų. Kažkas bokšte dar gyvena.“ Visus stebina jis. Kai įsikrausčiau, draugai vos ne ekskursijas pas mane rengė. Puiki aura bute“, – patikino Rita.
„Kai įsikrausčiau, draugai vos ne ekskursijas pas mane rengė. Puiki aura bute“, – patikino Rita.
Iš pradžių ji nepastebėdavo nė vieno namo trūkumo. Tačiau vėliau rožiniai akiniai tarsi nuslinko ir į paviršių ėmė lįsti šiokios tokios bėdos. Pvz., garsiai dundantis senas liftas.
„Jame vis kas prirūko. Nesmagu ryte įeiti. Rinkau parašus, kad liftą atnaujintų. Tikiuosi, tvarkys netrukus. O šiaip labai gaila, kad namas pripažintas kultūros vertybe, o jo niekas nerestauruoja: tokie autentiški balkonai trupa, griūva. Tokie išskirtiniai piešiniai“, – stebėjosi moteris.
Už šildymą moka ir po 150 eurų
Jos bendravardė kaimynė Rita, 17 metų gyvenanti septintajame bokšto aukšte, tikina, jog anksčiau čia butai buvo skiriami žydų šeimoms bei KGB darbuotojams.
„Vaikystėje gyvenau prie gaisrinės. Vėliau persikėlėme į senamiestį. Tad kai prieš 17 metų už, berods, 22 000 dolerių, įsigijome butą čia, Naujamiestyje, pasijutau, jog būčiau grįžusi į tėvynę. Jaučiuosi lyg princesė bokšte. Tik pagyvenusi princesė“, – nusijuokė Rita.
Prieš jiems atsikraustant, savininkai pirkėjų ieškojo kurį laiką. Daugelį, matyt, atbaidė tai, jog tuo metu neveikė daugiabučio liftas. Sužinoję, kad reiks kasdien kilti į 7 aukštą pėsčiomis, visi numodavo ranka. Tuomet viena telekomunikacijų bendrovė panoro išsikelti savo antenas bokšto viršuje. Už tai buvo jų paprašyta sutvarkyti daugiau nei metus nekylantį liftą.
„Apsidžiaugiau, nes sutvarkė kaip tik tuomet, kai mes čia įsikėlėme. Kokio aukščio bute lubos? 3,2 metro. Girdėjau, kad aštuntajame aukšte dar aukštesnės. Vienintelis minusas, jog daug mokame už šildymą. Būdavo, jog ir po 500 Lt šalčiausią žiemos mėnesį atseikėdavome“, – teigia Rita.
Bokšte praleido visą gyvenimą
Septintajame aukšte gyvena ir Vydija. Moteris prisipažino esanti vos dvejais metais jaunesnė už šį daugiabutį, kuriame praleido visą savo gyvenimą. Jos tėtis statė bokštą, o dėdė vadovavo statyboms.
„Tai buvo pirmas daugiabučių namų kvartalas Kaune. Žinybinis. 1957 metais pastatytas bokštas buvo skirtas „Pergalės“ fabriko darbuotojams. Viename bute gyvendavo po tris šeimas.
Mano mama dirbo namo liftininke. „Šuriko nuotykius“ primenantis liftas – vienas pirmųjų Kaune. Įrengtas ir liftininko kambariukas. Vaikai negalėdavo keltis liftu vieni, juos keldavo mano mama. Turėdavome ir didžiausią kiemą Kauno centre. Čia nuolat rinkdavosi daugybė vaikų. Žiemą gyventojai aikštelę paversdavo čiuožykla“, – istoriją ėmė pasakoti Vydija.
Jos 57 kv. m bute išlikusios senos dekoruotos lubos, radiatoriai, išlikęs ir senasis parketas. Palaipsniui jis ėmė „traškėti“, tad Vydijos vyras jį perdėjo. Viduje rado susikaupusį 5 mm sluoksnį dulkių – laikėsi parketas lyg ant pūkų patalų.
Moteris tikina, taip pripratusi prie aukštų lubų, jog nuėjusi į standartinį butą, ima dusti. O dar tas vaizdas pro langą – lyg paveikslas.
Moteris tikina, taip pripratusi prie aukštų lubų, jog nuėjusi į standartinį butą, ima dusti. O dar tas vaizdas pro langą – lyg paveikslas. Užuolaidos nuolat atitrauktos.
„Bute labai šilta, net karšta būna. Aišku, žiemą už šildymą mokame ir po 100 eurų, su vandens atitekėjimu problemų yra, tačiau džiaugiamės gyvenimu bokšte“, – patikino ji.
„Socialistinio realizmo“ stiliaus pavyzdys
Pasak architektūrologo Vaido Petrulio, „Pergalės“ fabriko daugiabučių namų kvartalo bokštas – bene svarbiausias stalinistinio laikotarpio „socialistinio realizmo“ stiliaus kvartalo kompozicinis akcentas.
Kaip rašoma Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (www.autc.lt) internetiniame puslapyje, būta keleto tiek paties kvartalo, tiek ir šio objekto projekto variantų – nuo anuomet Leningrade rengtų iki paties architekto Jokūbo Pero variacijų.
Įgyvendintas projektas akivaizdžiai kukliausias, bet vis tiek jis išsiskiria stambiu, prie Kauno mastelio nederančiu tūriu, kuris atkartoja gan tipinį kvartalo kampinio namo su bokštu pavidalą, paplitusį visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje. Lietuvoje panašų siluetą formuoja vadinamieji Mokslininkų namai Vilniuje.
Anot V.Petrulio, įdomu atkreipti dėmesį į tai, kad nors statinys yra pagrindinė kvartalo kompozicinė dominantė, tačiau lipdybinis dekoras kur kas gausiau panaudotas kaimyniniame name – Karaliaus Mindaugo pr. 33. Tai pirmasis daugiabučių namų kvartalas Kaune. Be gyvenamųjų namų, čia suprojektuotas vaikų darželis, sporto aikštės, parduotuvės. Kartu tai vienas iš pirmųjų atvejų, kai Kauno naujamiestyje buvo suprojektuota tokio masto erdvė.
Kvartalas vertintinas kaip objektas, puikiai iliustruojantis pokario architektūros dvasią.
2015 metais daugiabutis bokštas buvo įregistruotas į kultūros vertybių registrą.
