Nekilnojamo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad šiuo metu pastatyti daugiabutį Vilniuje kainuoja 10 proc. brangiau nei prieš metus. Anot jo, didžiausią įtaką daugiabučių statybų brangimui turi darbuotojų trūkumas.
„Darbuotojų trūkumas yra tiesiog katastrofiškas – nėra kam dirbti. Todėl, jeigu darbininkai prašo bet kokios kainos, mes turime jiems tiek mokėti, nes neturime kito pasirinkimo“, – BNS teigė A.Avulis.
Nekilnojamo turto plėtros įmonės „Citus“ vadovo Mindaugo Vanago teigimu, pastatyti daugiabutį Vilniuje kainuoja apie 6-7 proc. brangiau nei praėjusiais metais. Anot jo, brangimui įtaką daro ir didėjantys reikalavimai energiniam efektyvumui.
„Dabar jau didelė dalis leidimų statyboms išduodami A arba A+ energinei klasei, o kaina su kiekviena klase automatiškai yra šiek tiek didesnė, kadangi naudojamos kokybiškesnės apšiltinimo medžiagos, reikalaujama aukštesnės darbų kontrolės. Tai irgi daro įtaką kainai, nes perėjimas iš vienos klasės į kitą kainuoja apie 5-10 proc. brangiau“, – BNS sakė M.Vanagas.
Anot jo, didžiausią įtaką daugiabučių statybų brangimui turi darbų kainų ir darbo užmokesčio didėjimas. Statybinės medžiagos, M.Vanago teigimu, brango nuo 5 iki 10 proc., o darbo užmokestis didėjo apie 10 procentų.
Naujų daugiabučių statybos Vilniuje per metus brango apie 5-7 proc., tačiau dar labiau brango biurų pastatų statybos.
Panašiai kalba ir nekilnojamo turto plėtros bendrovės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis: „Skaičiuojame, kad darbo jėga brangsta apie 10 proc., o medžiagos – 4-5 proc. Aišku, brangsta ir bankų paskolos, maržos didėja, iš bankų statyboms skolinamės brangiau“.
Anot jo, naujų daugiabučių statybos Vilniuje per metus brango apie 5-7 proc., tačiau dar labiau brango biurų pastatų statybos.
Jaučia darbuotojų trūkumą
A.Avulio teigimu, darbuotojų trūkumas atsiliepia statybų trukmei. Pavyzdžiui, mūrinio daugiabučio statybos trunka ilgiau nei metus, nors anksčiau tokį pastatą buvo galima pastatyti per metus.
„Jeigu anksčiau statyboms užtekdavo 12 mėnesių, tai dabar ne visada pavyksta. Ypač jei namas yra iš mūro, tai tikrai neįmanoma. Jeigu surenkamų blokų, tai dar galima padaryti“, – kalbėjo jis.
Tačiau M.Vanagas ir D.Dargis teigia, kad situacija dėl darbuotojų trūkumo nėra tokia dramatiška ir statybų procesui kol kas nekelia didelių trikdžių.
Vis dėlto anot D.Dargio, darbuotojų stygius jaučiamas nuolat, nes augant statybų rinkai jau neužtenka darbuotojų iš Ukrainos, kuriems atsiveria naujos rinkos Vokietijoje arba Lenkijoje, todėl ne visi jie lieka dirbti Lietuvoje.
„Gyventojų skaičius neauga, stojančiųjų į statybų specialybes tiek universitetuose, tiek profesinėse mokyklose irgi mažėja. Tai ta tendencija nėra gera. Tai reiškia, kad be užsieniečių darbuotojų matysime didelių problemų“, – sakė D.Dargis.
M.Vanagas teigia, kad rinkoje darbuotojų trūkumas jaučiamas, tačiau situaciją gelbsti į Lietuvą ir Lenkiją atvykstantys žmonės iš Ukrainos. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijoje migracijos sąlygos tokiems darbininkams yra gerokai palankesnės, todėl dažnai jie į Lietuvą dirbti vyksta iš kaimyninės šalies.
„Jeigu to nebūtų, tai kainos labai išaugtų. Taip pat nebūtų įmanoma sukontroliuoti kokybės, kadangi trūkstant darbuotojų, jie gali lengvai išeiti dirbti į kitą objektą. Tada naujam darbininkui reikia nuleisti kartelę, kad jis tik galėtų darbą padaryti. Tuo atveju sunku išsireikalauti kokybės“, – teigė M.Vanagas.
Problemų patiria ir tiekėjai
Anot D.Dargio, atsiranda problemų ir dėl tiekėjų, kadangi rinkoje jų būna apie 2-3 ir vienam susidūrus su problemomis, kartais tenka rinktis siūlančius brangesnį produktą.
„Turėjome tiekėją, kuris nepagamino langų objektui, todėl teko rinktis kitus brangesnius gamintojus. Taigi pastebime, kad jeigu kažkokio tiekėjo nelieka, tai tada tenka rinktis brangesnį ir dėl to išauga savikaina“, – sakė D.Dargis.
„Jie (tiekėjai – BNS) irgi patiria didėjančias darbo sąnaudas, o susitarus dėl užsakymo kainos, jų savikaina gali pasikeisti dramatiškai. Girdėjau iš pačių langų gamintojų, kad atlyginimai gali padidėti netgi iki 15 proc. Tai jie nebegali išgyventi“ – pridūrė jis.
Pasak M.Vanago, daugiabučių statybų kainų kilimui turi įtakos ne tik darbo užmokesčio augimas ar medžiagų brangimas, bet ir sudėtingesnis leidimų statyboms gavimo procesas.
„Gauti statybos leidimą tampa vis ilgesniu ir sudėtingesniu procesu, todėl kuo ilgiau tai užtrunka, tuo projekto kaina didėja. Anksčiau leidimo procesas užtrukdavo apie pusę metų, dabar tai užtrunka apie metus. Smulkmenos, bet tai sudaro nemažus kaštus“, – teigė jis.
Butai brangs, bet ne drastiškai
Anot M.Vanago, statyboms brangstant apie 5-10 proc., „Citus“ norėtų panašaus ir butų kainų augimo.
„Jeigu mūsų savikaina auga, turime turime kelti ir kainą, nes kitu atveju pradėsime eiti į minusą, o to negalime leisti. Jaučiame, kad normalus kainų kilimas yra 5-6 proc., daugiausiai iki 10 proc., nes kitaip atsiranda rizika, kad pradėtų mažėti įperkamumas“, – sakė jis.
D.Dargis teigia, kad „Eika“ nenorėtų kelti kainų, tačiau to nepavyks išvengti dėl augančios savikainos.
„Būtų idealu, jeigu nereikėtų kelti kainų, kad išliktų tam tikras stabilumas. Keleto procento brangimas nėra problema, nes žmonėms nuo to nepasikeičia galimybė įsigyti būstą, bet jeigu mes kalbame, kad butas gali pabrangti 5-7 proc. per metus, tai jau tam tikrai kategorijai žmonių jis tampa nebeįperkamas“, – teigė „Eikos“ vadovas.
Anot nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, iki šio rugsėjo nauji butai Vilniuje pabrango apie 4 proc. ir tikėtina, kad artimiausius 12 mėnesių kainos kils panašiu tempu.
„Vargu, ar jis (kilimas – BNS) gali būti didesnis negu 5 proc. ir labai sudėtinga tikėtis, kad kilimo nebus. Vis tiek būstas keliais procentais kitais metais turėtų brangti“, – BNS sakė S.Vagonis.
Anot jo, būstų brangimui turi įtakos auganti žmonių perkamoji galia.
„Nepaisant to, kad nekilnojamo turto kainos kasmet auga, tuo pačiu auga žmonių atlyginimai. Žmonių atlyginimų augimo tempas išlieka didesnis negu NT kainų augimas“, – teigė analitikas.
S.Vagonis sako, kad plėtotojų galimybę dar labiau didinti būstų kainas stabdo konkurencija.
„Šią situaciją pirkėjų naudai reguliuoja rinka. (...) Konkurencija yra stabdis, dėl kurio galbūt kainos neauga tiek, kiek norėtųsi statytojams. (...) Situacija rinkoje yra stabili“, – sakė jis.
