17 ryškių, žaismingų ir spalvingų Didžiosios Britanijos postmodernizmo pastatų, pastatytų nuo 8-ojo dešimtmečio iki 10-ojo dešimtmečio nuo šiol yra saugomi įstatymų. Nors šiuo laikotarpiu Anglijoje dominavo „high-tech“ architektūra, kuriai madas diktavo garsūs vietos architektai Normanas Fosteris ir Richardas Rogersas, tačiau saloje radosi ir išraiškingų postmodernistinės architektūros objektų. Pastarieji paįvairino ir papildė saloje dominuojančią modernistinę stilistiką bei užsitarnavo būti išsaugoti ateities kartoms. Po 2011 metais Londone surengtos didžiulės postmodernizmo architektūrai skirtos parodos čia kilo susidomėjimo šiuo stiliumi banga, kuri galiausiai paskatino peržiūrėti saugomų paveldo objekto sąrašus.
Iš saugomų sąrašo 17 naujų pastatų paveldo apsaugos organizacija „Historic England“ Aukščiausio lygio apsaugą suteikė dviem postmodernizmo šedevrams Londone – Nacionalinės galerijos Sainsbury sparnui (arch. „Venturi, Rauch ir Scott Brown“, 1991 m.) bei architektūros istoriko ir architekto Charleso Jenckso sau suprojektuotam Teminiam namui (1985 m.). Antrojo apsaugos laipsnio nusipelnė Kembridžo universiteto Judge verslo mokykla (arch. Johnas Outramas, 1995 m.) ir Truro karališkasis teismas (arch. Eldredas Evansas ir Davidas Shalevas; 1988 m.). Likusiems 13 postmodernizmo architektūros objektų pripažintas kiek žemesnis – ypatingojo susidomėjimo – statusas.
Beje, 17 naujų saugomo sąrašo pastatų papildė 7 postmodernistinius objektus, kurie į sąrašą įtraukti nuo 2016-ųjų pabaigos iki 2018 metų pradžios.
Parengta pagal „Historic England“ informaciją.
