Nors ir Nyderlanduose radusi meilę, A.Rudminaitė nesutinka būti vadinama meilės emigrante. „Žodį „meilė“ galima palikti, bet „emigrantei“ reikėtų paieškoti kitojo žodžio, – šypsosi moteris. – Aš nesijaučiu emigrante. Tiesiog esu natūraliame savo gyvenimo vyksme! Viskas gražiai susikomponavo: mūsų su vyru darbai, koncertai, pomėgiai ir, žinoma, kelionės į Lietuvą“.
Menininkė prisipažįsta, kad nuobodu jai nebūna niekad, mat ji labai greitai „apgyvendina“ erdvę, kurioje atsiduria. Gal todėl ir namai jai yra dveji – vieni Nyderlanduose, kiti Lietuvoje. O pasiilgus mamos, sesers šeimos, draugų ir giminaičių, pirmiausia gelbėja ryšio priemonės. Jiems taip pat smagu pasisvečiuoti svetur. Tačiau dabar į Lietuvą Astą vilioja ir nauji čia statomi namai, kurie bus ne tik jaukus būstas, bet ir puiki investicija ateičiai.
Kelios Vilniaus širdys ir viena didelė svajonė
Paklausta, kaip jai, gyvenančiai tarp dviejų šalių, dabar atrodo Lietuva, pašnekovė nusišypso: „Pasakysiu trumpai mano vyro akimis. Stengiamės vasaros metu pakeliauti ir matome, kad Lietuva gražėja ir gražėja. Jeroenui labai patinka Vilnius. Jis sako, kad jis turi ne vieną širdį, o kelias! Tai ne tik Katedros ar Rotušės aikštė, bet ir Kudirkos aikštė, Užupio respublika, Neries pakrantė. Galbūt tai asociacija su Maas upe, kuri teka pro Maastrichtą ir kurios pakrante mes mėgstame eiti pasivaikščioti“.
Anot menininkės, ją ir jos vyrą Jeroeną džiugina daug jaunų ir linksmų veidų gatvėse. Tačiau liūdina faktas, kad Lietuva tuštėja. Ypač tai jaučiasi provincijoje. Tad Astos svajonė – kad Lietuva neišsivaikščiotų.
„Gaila, kad daugeliui taip susiklosto gyvenimas, kad jie išvyksta visam laikui. Gal kada nors ši situacija pasikeis. Man visada labai smagu sugrįžti į Lietuvą: čia ir žolė kvapnesnė, ir akmenėliai ant kelio yra savi, ir išsiklaipiusios grindinio plytelės neerzina“, – nostalgiškai, bet ir juokaudama sako pašnekovė.
Naujieji namai menininkus susirado patys
Matyt, didelė A.Rudminaitės meilė gimtinei į jos gyvenimą atvedė dar vieną lemtingą sutapimą – naujus būsimus namus. Mastrichte su vyru gyvenanti dailininkė Vilniuje, Bistryčios gatvėje turi butuką senesnės statybos name, kuriame gyveno iki išvykimo. „Mes jo nepardavėme, neišnuomavome, nes atvykus į Lietuvą neapsakomai smagu atsirakinti buto duris – ir tu kituose savo namuose! Už lango – miesto panorama, miškas prie namo, Neries pakrantė, kuria vienas malonumas besišnekučiuojant ir į centrą ateiti. Vieta nuostabi, tačiau pasidarė lyg ir per ankšta“, – prisipažįsta moteris.
Tad sugrįžę į Lietuvą ir išėję pasivaikščioti su vyru vis pasižvalgydavo vietų, kur norėtųsi gyventi. Bet vis kas nors netikdavo: tai gatvė per triukšminga, tai per tamsu, tai tas, tai anas. Visada grįždavo prie minties, kad geriausia gyventi Bistryčios gatvėje.
Tačiau per Užgavėnes pažvelgę pro langą pamatė, kad šalia ruošiama statybų aikštelė. Tada pagalvoję, kad galbūt čia bus statomas naujas namas, bet tuo metu abu su vyru buvo užimti kitais dalykais, tad ir nepasidomėjo.
Visgi grįžus į Nyderlandus ta informacija juos pasivijo pati. „Kažko beieškant internete staiga „iššoko“ informacija apie „Bistryčios namus“. Atsiverčiu svetainę su vizualizacijomis ir suprantu, kad tai būsimas namas toje pačioje mano matytoje ruošiamoje aikštelėje! Parodžiau vyrui ir mes užsidegėme noru įsirengti savo antruosius Vilniaus namus būtent ten – vienoje žaliausių ir ramiausių sostinės vietų, Antakalnio kalvos viršūnėje su atsiveriančia įstabia miesto panorama. Taigi tie būsimi namai patys mus surado!“, – džiaugsmo ir emocijų neslėpė pašnekovė.
„Paieškos ir klajonės išsisprendė tarsi savaime“, – šypsosi A.Rudminaitė ir prisipažįsta nekantraujanti, kada su naująja kaimynų bendruomene susitiks išgerti arbatos namo terasoje, o vyras galės surengti koncertą.
Ypatingas ir namas, ir vieta
Anot projekto architektės Ievos Leinartaitės-Gerliakienės, šio projekto vieta – ypatinga, tad projektuojant „Bistryčios namus“ didžiausias dėmesys buvo skirtas sklypo reljefui bei darniam pastato tūrio įsiliejimui tiek į kuklią miesto gamtinę aplinką, tiek į esamą urbanistinę struktūrą kvartale.
„Pastato planine išraiška siekta, kad vidaus erdvė būtų kiek įmanoma funkcionalesnė ir patogi būsimiems gyventojams. Aplink skaidrią lifto konstrukciją, lyg pastato ašį, besisukantys laiptai aukštais tarsi sukabina visus pastato butus į vieną visumą. Ir nors pačių butų planinė struktūra pasiūlyta standartinė, tačiau paliktos galimybės buto savininkui įsirengti buto interjerą pagal savo individualius poreikius“, – sako architektė.
I.Leinartaitės-Gerliakienės teigimu, esminis naujo daugiabučio gyventojų džiaugsmas bus kiemas be automobilių. „Pastatas projektuojamas su didele požemine automobilių stovėjimo aikštele, taip pat rūsio patalpomis. Sandėliukai suteiks galimybes saugiai, neišnaudojant buto erdvės ar balkono bei terasos ploto, sporto, ūkio ar kitą įrangą laikyti tame pačiame pastate, kuriame ir gyvenama. Pastate butų nebus daug, o tai irgi yra privalumas, nes mažoje bendruomenėje galbūt vystysis glaudesni, draugiški, labiau kaimyniški santykiai. Taigi pastato gyventojai ir jų aplinkiniai kaimynai turės sutvarkytą, jaukią, malonią aplinką, kurioje tiesiog gera gyventi“, – naujųjų „Bistryčios namų“ privalumus vardijo architektė.
Išskirtiniai sprendimai garantuoja komfortišką gyvenimą
Projekto statybos valdymą vykdančios bendrovės „Incorpus“ atstovas Darius Balčiūnas pastebi, kad „Bistryčios namai“ turi tris didelius privalumus, kuriais negali pasigirti didžioji dalis naujų projektų. Be jau architektės minėtos išskirtinės šio namo lokacijos bei kamerinės aplinkos, tai pirmasis A+ energetinės klasės reikalavimus atitinkantis daugiabutis namas Antakalnio apylinkėse – kokybiškas, tvarus ir ekonomiškas būstas. Projekte įgyvendinami moderniausi techniniai sprendimai jo gyventojams užtikrins ekonomišką ir komfortišką gyvenimą.
„Ekologiško ir ekonomiškiausio geoterminio šildymo energija bus naudojama karšto vandens ruošime šildant ir vėsinant patalpas. Šiltuoju metų laiku šildymo sistema veiks vėsinimo režimu, bus galimybė nustatyti vėsinimo režimą skirtingose buto erdvėse pagal poreikį, atsisakyta orą džiovinančių kondicionavimų sistemų“, – vardijo specialistas.
Na, o siekiant sumažinti buto išlaikymo sąnaudas, ant pastato stogo bus įrengti saulės kolektoriai, kurie saulei šviečiant kaups šilumos energiją akumuliacinėje talpoje, namo katilinėje. Saulės energija bus naudojama karšto vandens ruošimui, taip pat šildymui ir vėsinimui. „Bistryčios namų“ privalumų sąraše – ir daugiau modernių sprendimų: puiki garso izoliacija, saulės kaitrą kontroliuojantys roletai ant langų, įstiklinti balkonai, elektromobilių krovimas ir kita.
„Akivaizdu, kad projekte įgyvendinami sprendimai skiriasi nuo kitų daugiabučių projektų, – sako „Incorpus“ atstovas ir pateikia dar daugiau pavyzdžių. – Languose nėra oro padavimo orlaidžių, nes įrengiama rekuperacinė sistema. Orlaidėms reikalingos kiaurymės, per kurias sklinda aplinkos triukšmas. Lifto šachta nesiriboja nei su vieno buto siena, visi pastato ventiliacijos ir inžineriniai kanalai mūriniai. Palyginimui kituose projektuose – skardiniai, kurie neužtikrina triukšmo pralaidumo mažinimo“.
Tad „Bistryčios namų" gyventojai galės džiaugtis ne tik žalia aplinka, ramybe, bet ir ekonomišku gyvenimu dėl aukščiau išvardintų techninių sprendimų. Anot „Incorpus“ atstovo, pagrindinė nauda, kurią pajus tokio namo gyventojai, tai mažesnės sąnaudos šildymui ir karšto vandens ruošimui, didesnis gyvenimo patogumas, geras klimatas, kurį lemia nuolat veikiančios vėdinimo sistemos. Be to, labai mažas energijos suvartojimas leis sumažinti priklausomybę nuo kylančių energijos kainų.
„Remiantis specialistų skaičiavimais, kiek didesnės pradinės investicijos į tokį namą atsiperka per 4–8 metus, o namo vertė dėl taikomų ekologiškų sprendimų, naudojant alternatyviuosius energijos šaltinius, kur kas ilgiau išlieka nepakitusi. Todėl investuodami ir įsigydami A+ klasės namą, gyventojai galės ne tik sutaupyti, bet ir kur kas ilgiau džiaugtis išliekančia aukšta namo verte“, – investicijos į modernų būstą naudą pabrėžia specialistas.
