„Ober-Haus“ duomenimis, per metus Vilniuje butų kainos augo 5,8 proc. iki 1393 eurų už kv. m rugpjūtį.
Kaune metinis butų kainų augimas rugpjūtį siekė 3,4 proc. iki 973 eurų už kv. m, Klaipėdoje – 2,3 proc iki 1003 eurų už kv. m, Šiauliuose – 5,4 proc. iki 589 eurų už kv. m ir Panevėžyje – 3,5 proc. iki 548 eurų už kv. m.
Butai brango ir visose Baltijos šalių sostinėse: Latvijos sostinėje Rygoje metinis butų kainų augimas siekė 6,8 proc. iki 1123 eurų už kv. m, o Estijos sostinėje Taline – 4,3 proc. iki 1638 eurų už kv. m.
„Būsto kainų augimas įgauna pagreitį tiek Vilniuje, tiek ir Rygoje. Tuo tarpu Estijos sostinėje jau fiksuojamas mažiausias metinis kainų augimas tarp Baltijos šalių sostinių. Sulėtėjusį kainų augimą Estijos sostinėje lemia tai, kad Taline per pastaruosius 5 metus buvo fiksuojamas pats sparčiausias būsto kainų augimas ir dabartinis kainų lygis šiame mieste nežymiai nusileidžia 2007 metais užfiksuotai aukščiausiai kainai“, – teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Anot jo, Talinas lenkia Vilnių ir Rygą ne tik pagal būsto kainų lygį, bet ir toliau išlieka lyderiu pagal rinkos aktyvumą. Per šių metų aštuonis mėnesius tūkstančiui Talino gyventojų teko 13,4 butų pirkimo-pardavimo sandorių, Vilniuje – 12,7, o Rygoje – 9,8.
Vilniuje per sausį-rugpjūtį parduoti 6891 butai – 13,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Atitinkamai Rygoje ir Taline įregistruoti 6258 ir 5870 butų sandoriai arba 19,8 ir 3,2 proc. daugiau nei pernai.
„Nuo 2008 metų didžiausi rinkos aktyvumo rodikliai beveik kasmet fiksuojami Taline, per šį laikotarpį didesnis rinkos aktyvumas nei Taline buvo užfiksuotas tik 2014 metais Vilniuje. Tuo tarpu Rygoje būsto rinkos aktyvumas vidutiniškai išlieka 20-30 proc. žemesnis nei Vilniuje ir Taline“, – sako S.Vagonis.
