Klausimų brokeriams pasitaiko įvairių. Pavyzdžiui, žmonės būsto pardavėjų klausia ir kada baigsis karantinas, ar būtina dėvėti kaukes viešumoje. Tačiau atrinkome dažniausiai užduodamus klausimus per karantiną, susijusius tik su nekilnojamuoju turtu.
TOP 5 klausimai brokeriams ir pardavėjams:
- Ar kainos kris?
- Dabar pirkti/nuomotis ar laukti kritimo?
- Ar laikas parduoti turtą? Gal palaukti?
- Ar bankai duoda paskolas?
- Kokią nuolaidą pritaikytumėte?
Į šiuos klausimus atsako „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas, „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis, „Inreal“ brokerė Kaune Edita Urbanavičiūtė, „Omberg“ rinkodaros vadovė Asta Jakumaitė ir porą klausimų atsakė „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas.
Ar kainos kris?
A.Kišūnas atsakydamas į šį klausimą aiškino, kad trumpalaikėje perspektyvoje prielaidų kainoms mažėti yra daugiau, nei joms didėti. Tačiau, kada tai įvyks, prognozuoti negali.
„Juolab kad dabar yra suvaržytas laisvas žmonių judėjimas ir bendravimas dėl šalyje paskelbto karantino, o tai komplikuoja galimybes susipažinti su norimu pirkti turtu fiziškai. To rezultatas – fiksuojamas stipriai sumažėjęs sandorių skaičius. Dabar mes esame laukimo periode, todėl kažkokių kardinalių kainų permainų prognozuoti negalime“, – aiškino jis.
E.Urbanavičiūtė mano, kad, atsižvelgiant į situaciją, akivaizdu, jog NT rinka nebus bent kurį laiką tokia aktyvi kaip buvo prieš viruso pradžią. Jos nuomone, kainų pokyčius lems galimai pasikeitusi pirkėjų ekonominė padėtis.
„Jei dalis jų per karantiną uždirbo mažiau arba visai nedirbo ir leido santaupas pragyvenimui, tikėtina, jie gali atidėti būsto įsigijimo planus arba ieškoti kiek kuklesnio, už mažesnę kainą. Mažėjant paklausai, pardavėjai, norėdami parduoti, turės šiek tiek koreguoti kainas“, – sakė ji.
E.Urbanavičiūtės teigimu, mažiausiai pokyčiai turėtų paliesti patyrusių NT plėtotojų jau išvystytus projektus, taip pat – įdomius, kokybiškus pirminės butų rinkos projektus.
„Paskutiniais metais, kai NT rinka buvo itin aktyvi, atsirado daug statytojų-neprofesionalų – nuo ledo čiuožėjų iki laidotuvių verslo atstovų, kurie, tikėtina, turės peržiūrėti savo kaip NT vystytojų galimybes. Tačiau didžiausios korekcijos turėtų įvykti antrinėje butų rinkoje“, – sakė ji.
Tuo metu patys plėtotojai kalbėdami apie kainas yra kur kas nuosaikesni. Š.Tarutis tikino, kad šiandien vienintelis dalykas, dėl kurio visi sutaria, – vyraujantis visiškas neapibrėžtumas.
„Tokiomis sąlygomis spekuliuoti viena įdomiausių visuomenei temų – būstų kainomis – būtų nesąžininga. Yra argumentų kainų kritimui, yra ir priešingam scenarijui – augimui, dėl valstybės skatinimo instrumentų greitai „atšokusios“ rinkos, sumažėjusios pasiūlos“, – aiškino jis.
M.Umbrasas teigė, kad daryti konkrečias išvadas ir numatyti prognozes po mėnesio karantino yra dar anksti. Jis mano, kad tikrą situaciją pamatysime vėliau, o pati situacija keisis atsižvelgus į tai, kiek dar truks karantinas.
„Manome, kad šis trumpalaikis paklausos susvyravimas gali sukelti nerimą daliai rinkos dalyvių, o tai potencialiai konvertuotis į nuolaidas ekonominėje ir vidutinėje turto klasėse. Jau dabar matome, kad nuolaidos pradedamos taikyti tiems butams, kuriuos sunkiau sekėsi parduoti ir iki karantino“, – sakė jis.
A.Jakumaitė tiesiai atsakyti į klausimą nesiryžo. Ji taip pat patikino, kad dėl susidariusios situacijos sektorius yra menkai apibrėžtas ir nuolat kinta.
„Įtaką situacijai, kainų pasikeitimams nekilnojamojo turto rinkoje darys ir konkurencinė aplinka, skirtingų bendrovių priimtos strategijos, sprendimai pristabdyti, pratęsti ar paspartinti vystomus projektus. Juos tęsiant ir taip pildant neparduotų būstų sandėlį, situacija gali būti vienokia, o nutarus kuriam laikui pristabdyti – visiškai kitokia“, – sakė ji.
Dabar pirkti/nuomotis ar laukti kritimo?
A.Kišūno nuomone, situacija labai priklauso nuo to, kokiu tikslu NT yra perkamas. Jeigu investicijai, vertėtų palaukti karantino pabaigos, tai turėtų įnešti aiškumo. Jeigu turto įsigijimas ar keitimas yra planinis veiksmas, t. y. pirkėjas keičia būstą ir jo finansinės galimybės, ateities perspektyvos bei banko siūlomos sąlygos leidžia tai daryti, kodėl ne.
„Būtent tai matome pagal šiuo metu vykstančius sandorius. Būsto nuoma Lietuvoje traktuojama kaip laikina alternatyva ar tarpinė gyvenamoji vieta. Vėlgi, pirkti ar nuomotis, žmogus turi pats sau atsakyti. Šiuo metu daug kas priklauso ne tik nuo kainų, bet ir nuo paties žmogaus pajamų, jų tvarumo bei kreditingumo. Gali būti taip, kad žmogus, galėjęs įsigyti norimą turtą prieš karantiną, dabar bus priverstas kurį laiką nuomotis būstą, nes jo pajamos krito“, – aiškino ji.
A.Jakumaitės teigimu, būsto pirkimas turi būti gerai apgalvotas ir priklauso nuo konkretaus žmogaus ar šeimos poreikių ir situacijos.
„Pavyzdžiui, priėmus sprendimą įsigyti pirmąjį būstą, jį išsirinkus ir jaučiantis užtikrintai dėl savo finansų ateityje, šio sprendimo galima nuosekliai laikytis. Tačiau svarstant, pavyzdžiui, apie antrojo būsto įsigijimą ir nesijaučiant užtikrintai dėl ateities, gali būti prasminga neskubėti priimti galutinio sprendimo“, – sako ji.
Š.Taručio teigimu, kaip ir visada, svarbiausia yra įvertinti savo pajamų ilgalaikį tvarumą.
„Jeigu pajamos yra garantuotos, karantinas nepaveikė verslo šakos, kurioje dirbate, jūsų darbovietei nebaisios ekonominės negandos, o jūs pats ar pati atitinkate atsakingo skolinimosi kriterijus, pirkdami būstą per daug nerizikuojate“, – mano jis.
Panašiai mąsto ir E.Urbanavičiūtė, kuri teigia, kad jei buto reikia dabar, galima pirkti dabar, jei norima pirkti investicijai, veikiausiai, reikėtų palaukti ir stebėti, kas vyksta rinkoje.
„Rinkoje pasirodė daug nuomos skelbimų, įmonių ar asmenų, kurie anksčiau užsiėmė trumpalaike nuoma. Kainos jau šiuo metu yra pamažėjusios 50–70 Eur/mėn. Jei kas ieško buto nuomai, tai palankus metas nuomotis“, – tikino ji.
Ar laikas parduoti turtą? Gal palaukti?
Š.Taručio teigimu, dalis potencialių pirkėjų tokiu laikotarpiu kaip šis gali spekuliuoti. Manydami, kad parduodate turtą dėl panikos, jie gali bandyti siūlyti reikšmingai mažesnę kainą, vertindami, jog yra stipresnėje derybinėje pozicijoje.
„Svarbu nusistatyti tikrą turto kainą ir jos laikytis, nebent tikslas parduoti kuo greičiau ir atsikratyti turto yra svarbesnis už pardavimo sumą bei vertę“, – pataria jis.
A.Kišūnas aiškina, kad daug kas priklauso nuo to, koks tai yra turtas. Likvidus turtas už rinkos kainą ir dabar sėkmingai realizuojamas, nors ir ne tokiais tempais kaip prieškarantininiu laikotarpiu. Kitas aspektas – ar turtas įsigytas su banko kreditu ir kokiomis sąlygomis.
„Didelė tikimybė, kad parduodant „paskolinį“ butą ir imant paskolą kitam turtui, tokių sąlygų, kokias turėjote, bankas nepasiūlys. Turto pardavimą reikėtų vykdyti pagal poreikius, atsižvelgiant į esamą rinkos bei pardavėjo situaciją“, – tikino jis.
E.Urbanavičiūtė tikino, kad į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo.
„Žiūrint, koks poreikis. Jei būtinai reikia parduoti, galima tai daryti, tačiau nesant būtinybės, geriau būtų palaukti, kai kainos vėl stabilizuosis ir pirkėjai bus palankiau nusiteikę“, – kalbėjo ji.
Ar bankai duoda paskolas?
A.Kišūnas pastebi, kad bankai eina panašiu keliu, kaip ėjo prieš 12 metų.
„Esamuoju periodu daugiausia finansuojami tvarias pajamas turintys klientai, bet ir šis faktorius negarantuoja, kad klientas gaus tokias pat sąlygas, kokias galėjo gauti prieš karantiną“, – kalbėjo jis.
E.Urbanavičiūtės teigimu, bankai šiuo metu peržiūri savo paskolų politikas. Tačiau, jos nuomone, mokiems, neturintiems skolų klientams gauti paskolą nesudėtinga ir šiandien.
Pasak M.Umbraso, oficialiai turima įmonės informacija rodo, kad bankai bendros politikos nekeičia, kaip ir anksčiau, vertina kiekvieną klientą individualiai.
„Tačiau iš pavienių klientų girdime apie augančias maržas, bankai prašo didesnės dalies savų pinigų ir tai, kad procesai paskolų derinimo šiuo metu užtrunka ilgiau nei anksčiau“, – aiškino jis.
Š.Tarutis patikino, kad bankai tikrai „neužsuka kranelių“. Be to, jis pozityviai vertino susidariusią situaciją.
„Bankai visada rizikas vertina pakankamai konservatyviai ir rezervuotai, blogiausią galimą scenarijų vertindami kaip įmanomą, net ir prie blogiausio scenarijaus šalies komerciniai bankai toliau teiks būsto paskolas“, – komentavo jis.
Tačiau A.Jakumaitė pastebi, kad visose situacijose didelė reikšmė teikiama dialogui, visoms pusėms priimtino sprendimo paieškai.
Kokią nuolaidą pritaikytumėte?
A.Kišūno teigimu, pardavėjai neskuba dalinti nuolaidų. Nors jau yra pavyzdžių, kai pardavėjai daro didesnes nuolaidas nei prieš karantiną, jis nemano, kad tai yra tendencija.
„Susidariusi situacija yra klasikinė – pirkėjai nori pasinaudoti esama padėtimi derybose, o pardavėjai dar mato ir jaučia, kad kainos nėra nukritusios. Aišku, jeigu pardavėjas nori kuo skubiau parduoti turtą, tada nuolaidų tikimybė didėja, bet tam susidariusi ekonominė situacija turi mažiau įtakos ir tai kol kas dažniau pastebima antrinėje rinkoje“, – tikino jis.
A.Jakumaitė sakė, kad būstų kainas ir taikomas nuolaidas nulemia tiek skirtingų projektų specifika, tiek ir konkrečiu metu rinkoje vyraujanti konkurencinė aplinka.
„Be to, esant poreikiui, jau kurį laiką suteikiame klientams galimybę kaupti pradinį įnašą išskaidant dalimis per sutartą laikotarpį – kartu sudarytas grafikas leidžia jiems paprasčiau planuoti savo finansus ir sukaupti lėšų geriausiai jų poreikius atitinkančiam būstui“, – kalbėjo ji.
Š.Tarutis aiškino, kad jo atstovaujama įmonė nuolaidų taikymo nepraktikuoja.
„Tikėtina, jog nuolaidas aktyviau gali taikyti tie rinkos žaidėjai, kurie, pvz., toli pažengę statybose ir už jas atsiskaityti suplanavę iš būsimų butų pardavimo“, – sakė jis.
Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujame „Verslo“ projekte BŪSTO ABC.
