Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Advokatų profesinė bendrijos „Triniti Jurex“ partneris, advokatas Deivis Valiulis 15min „Būsto ABC“ atsakė į skaitytojo klausimą:
2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, Nekilnojamojo turto registro įrašuose žemės naudojimo pobūdžio nebeliko, tad žemės sklype galimą veiklą pirmiausia apibrėžia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas. Trumpai aptarsime galimas statybas tiek kitos paskirties žemės rekreacinėse teritorijose, tiek atskirųjų želdynų teritorijose.
Kalbant apie kitos paskirties žemės rekreacines teritorijas, pažymėtina, kad tai yra žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Jau pats rekreacinių teritorijų apibūdinimas leidžia suprasti, kad tokiuose žemės sklypuose galima poilsio paskirties pastatų statyba. Teisės aktuose numatyta, kad poilsio paskirties pastatai – tai pastatai, skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai). Ar statant poilsio paskirties pastatus (įskaitant ir laikinus pastatus) statytojui reikės statybą leidžiančio dokumento, priklauso nuo konkretaus pastato tipo, dydžio, teritorijos, kurioje yra konkretus žemės sklypas (pavyzdžiui, ar žemės sklypas patenka į miestų, kultūros paveldo teritorijas) ir kitų teisės aktuose numatytų aplinkybių.
Kalbant apie kitos paskirties žemės atskirųjų želdynų teritorijas, tai teisės aktuose numatyta, kad kitos paskirties žemė, kurios naudojimo būdas „atskirųjų želdynų teritorijos“, yra skirta atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti. Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme bei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyta, kad atskirųjų želdynų teritorijose galimi:
-
mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi, vieno stiliaus teritorijos tvarkymo ir puošybos statiniai;
-
inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir pan.;
-
laikini statiniai – statiniai, kuriuos leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą.
Tokiems statiniams, įskaitant ir laikinus, statybą leidžiantis dokumentas tam tikrais atvejais irgi gali būti reikalingas. Tai priklauso nuo konkretaus statinio rūšies, teritorijos, kurioje norima statyti statinį, ypatumų (pavyzdžiui, miestų, kultūros paveldo teritorijos ir panašiai) bei kitų teisės aktuose numatytų aplinkybių.
Taigi, vien pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tiksliai atsakyti į klausimą, ar bus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat kokiomis procedūromis reikės įforminti statinio užbaigimą, sudėtinga. Tačiau ir tai dar ne viskas – konkrečios paskirties ir naudojimo būdo žemės sklype leidžiamą veiklą papildomai gali riboti žemės sklypui nustatyti servitutai, specialiosios naudojimo sąlygos ir kitos teisės aktuose numatytos aplinkybės. Tad prieš imantis statybų ne tik kitos paskirties žemės rekreacinėse teritorijose ar atskirųjų želdynų teritorijose, bet ir bet kokiuose kituose žemės sklypuose, patartina visada pasitarti su atitinkamais specialistais, kad paskui nekiltų problemų su statinių statybų užbaigimo procedūromis ir nekiltų atsakomybė už savavališkas statybas.
