Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el.paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas, mano, kad pasirinkimas būstą pirkti ar nuomotis priklauso ne nuo vieno veiksnio. Visų pirma, reikia atsižvelgti į laikotarpį, kuriam bus aktualus pasirinktas būstas.
„Jeigu būstas bus reikalingas sąlyginai trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui, tik studijų laikotarpiui, iki laukiamo šeimos pagausėjimo, persikėlimo į kitą miestą ar šalį, beveik visada būstą geriau yra nuomotis.
Pirmiausia dėl to, kad trumpalaikėje perspektyvoje ekonominio ciklo fazės pasikeitimo poveikis būtų daug didesnis. Taip pat būsto įsigijimas bei pardavimas susiję su kitomis nemenkomis išlaidomis: tarpininko paslaugos, notaro įkainiai, registracijos mokesčiai ir t.t. Jeigu būstas perkamas su paskola, svarbu atsižvelgti į tai, kad įprastai būsto paskola mokama anuiteto būdu, ir pačioje pradžioje mokamos palūkanos, taigi nuosava turto dalis didėja ypač lėtai. Tipinis būsto pabrangimas per porą metų gali neatpirkti patirtų sąnaudų“, – tikino jis.
T.S.Kvainicko nuomone, pagrindinis skirtumas tarp būsto pirkimo ar nuomos alternatyvų yra pradinio kapitalo turėjimas (būstas finansuojamas iki 85 proc.) bei galimos investavimo alternatyvos. Jeigu pradinį įnašą galima (ar yra tikimasi, kad galima) investuoti sėkmingiau, nei įsigyjant nekilnojamąjį turtą, nuoma taip pat tampa patrauklesne alternatyva.
„Kita vertus, svarstant investavimo alternatyvas reikia vertinti ne tik grąžą, bet ir riziką bei laiko sąnaudas, būtinas investicijos pelningumui užtikrinti. Kalbant apie investicijų pelningumą, galima prognozuoti, kaip keisis nekilnojamojo turto kainos ateityje, kaip klostysis bendra ekonominė situacija“, – aiškino jis.
Tačiau, jeigu pradinio įnašo nėra, būsto įsigijimas tampa sudėtingesnis. T.S.Kvainickas primena, kad tokiu atveju, siekiant sutaupyti 15 proc. ar daugiau būsto kainos, galima rinktis gyventi pas tėvus ar išperkamąją nuomą.
„Siekiant savarankiško gyvenimo, išperkamoji nuoma gali būti patrauklesnis variantas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad išperkamosios nuomos laikotarpis yra apie dveji metai, tad metinė nuoma sudarytų apie 7,5 proc. turto kainos, o įprasta nuoma sudaro apie 5 proc. Jeigu sprendimas dėl išperkamosios nuomos nėra tvarus, galimos didesnės išlaidos nei būstą tiesiog nuomojantis. Taip pat išperkamoji nuoma dažnai siūloma prastesniems projekto būstams. Vystytojai gerai žino, kad patraukliausius butus jie ir taip parduos“, – sakė jis.
Be to, pasak T.S.Kvainicko, būsto nuoma bei pirkimas mėnesio išlaidų atžvilgiu skiriasi nedaug. Naudojantis būstu reikia padengti kapitalo (skolinto ir nuosavo) kaštus bei atsidėti lėšų turto remontui. Šios dvi dalys yra aktualios nepriklausomai nuo to, ar būstas yra nuosavas, ar nuomojamas. Tiesa, nuomotojas, skaičiuodamas nuomos kainą, įvertina ir galimą vakansiją, t.y. laikotarpius, kai būsto nepavyksta išnuomoti.
„Nusprendus būstą nuomotis, galima rinktis iš kelių variantų: atskiro buto, kambario „pas močiutę“ ar co-living‘o. Pasirinkimas priklauso tiek nuo biudžeto ar poreikio taupyti lėšas pradiniam įnašui, tiek nuo pageidaujamų papildomų paslaugų ar pasiūlos pasirinktame mikrorajone“, – kalbėjo jis.
O „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada, kuriam buvo užduotas šis klausimas, atsiduso.
„Tai – amžinas klausimas“, – teigė jis.
M.Čiulados teigimu, matematika paprasta – būsto nuomos grąža vidutiniškai siekia apie 5 proc. Tai reiškia, kad nuomininkas paprastai per metus sumoka nuomojamo buto ar namo savininkui 5 proc. tokio nekilnojamojo turto vertės už teisę jame gyventi metus, kitaip tariant, praranda šias lėšas negrįžtamai.
„O būsto kredito palūkanos dabar svyruoja nuo 2,2–2,5 proc., tai reiškia, kad nusipirkęs butą su paskola žmogus nuo kredito sumos sumoka negrįžtamai šią sumą. Be abejo, reikia įvertinti ir šiek tiek grąžinamą paskolos dalį bei faktą, kad paskolos pradžioje praktiškai visa įmokos suma mokama tik palūkanoms dengti“, – sakė jis.
Bet kokiu atveju kol kas, anot M.Čiulados, kol palūkanos gana žemos, finansiškai naudingiau pirkti, nei nuomotis. O kur dar psichologinis aspektas – juk moki už savo būstą, savo namus.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad yra ir kita medalio pusė.
„Paprastai jauno žmogaus gyvenimas nėra nusistovėjęs. Dažnas jaunuolis neturi nusistovėjusios darbinės karjeros arba ji tik prasideda, taip pat nėra tikras, kuriame mieste ar net kurioje šalyje gyvens. Galų gale, nėra nusistovėjęs šeimyninis gyvenimas. Šiuo atveju turbūt lankstumas ir galimybė greitai, be didelių finansinių nuostolių keisti būstą yra didesnė vertybė nei finansinis pranašumas. Todėl tokiu atveju geriau nuomotis.
Ir, be abejo, kai jau yra daugiau aiškumo šeimyniniame gyvenime, nusistovi karjera ir atsiranda finansinis pagrindas – tada jau ir metas pamąstyti apie būsto pirkimą“, – tikino jis.
