Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el.paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas, pataria, kad jeigu tai pirmasis būstas ir ketinate gyventi vienas, reikėtų ieškoti tokio, kuris arčiau jūsų gyvenimo būdui svarbių vietų – miesto centro, universiteto, darbo ar parko – nelygu jūsų prioritetai. Įvertinkite, kiek reikės laiko ir pastangų iš naujų namų pasiekti svarbiausius jums reikalingus objektus.
Jeigu būstą renkatės šeimai, svarbu įvertinti darželių, mokyklų, prekybos centrų kaimynystę. Ar paaugę vaikai galės patys saugiai ir greitai viešuoju transportu pasiekti mokyklą ir būrelius?
„Visuomet išsirinkę konkretų rajoną paskaičiuokite, kiek laiko ir pinigų sugaišite kelionėms. Jeigu žavitės namu užmiestyje prieš priimdami sprendimą įvertinkite, ar kelios valandos per savaitę kelyje ir papildomos išlaidos jums yra priimtina ir netrukdys džiaugtis naujais namais“, – rekomendavo jis.
M.Statulevičiaus teigimu, abiem atvejais svarbu įvertinti miesto planus konkrečiame rajone.
„Tai galima padaryti atsivertus Bendruosius planus savivaldybių puslapiuose – čia matysite, ar jūsų nusižiūrėtame rajone suplanuota naujų gatvių, mokyklų, žaliųjų zonų, ar dabar esami laisvi plotai negali būti greitu metu būti užstatomi. Visada verta pasikonsultuoti su miesto savivaldos specialistais“, – siūlo jis.
O Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas, tikina, kad trys svarbiausi nekilnojamojo turto vertės rodikliai yra „vieta, vieta ir dar kartą vieta“.
„Ir tai ne tik humoras. Būtent turto vieta daugiausia lemia nekilnojamojo turto kainą, tačiau „vietą“ apibūdina ne tik geografinis taškas, bet ir jo aplinka“, – aiškina jis.
T.S.Kvainickas siūlo įsivertinti atstumus nuo darbo, parduotuvių, pramogų objektų, gydymo įstaigų ar miesto centro. Vietos atstumas yra vienas didžiausių kainos bei patrauklumo indikatorių.
„Kita vertus, tai nėra tiesiog tiesi linija nuo namų iki pasirinkto taško. Svarbi yra ir kelių būklė, ir maršrutų pasirinkimo alternatyvos. Būstas perkamas gana ilgam laikotarpiui, todėl verta pasidomėti ir planuojamais infrastruktūros pokyčiais. Galbūt šalia bus tiesiamas aplinkkelis, platinamos gatvės, įrengiamos naujos stovėjimo aikštelės. Galbūt numatomi automobilių stovėjimo vietų apmokestinimo pokyčiai“, – atkreipia dėmesį T.S.Kvainickas.
Kitas svarbus vietos rodiklis – žaliosios gyvenamojo komplekso zonos, miesto parkai, dviračių takai. Žaliųjų zonų nereikėtų painioti su tiesiog neužstatytais plotais.
„Verta pasinaudoti savivaldybės, Registrų centro ar kitais interaktyviais žemėlapiais – juose matoma, ar yra teritorijai parengti detalieji planai, kokie yra bendrojo ar specialiojo plano sprendiniai. Kiek paieškojus galima rasti projektinius pasiūlymus ar bent jau sklypo savininką ir daryti pagrįstas prielaidas apie tai, kaip neužstatytas sklypas atrodys ateityje“, – sakė T.S.Kvainickas.
Tačiau, jei gamtos kaimynystė yra svarbesnė už atstumą nuo miesto centro, galima žvalgytis į miesto pakraščius ar net užmiestį, tačiau kartais žmonės neįvertina kasdienės logistikos rutinos.
„Iš nutolusių nuo centro rajonų vaikai į mokyklą nusigauti patys gali ne visada, ir tada tėvai tampa taksi vairuotojais. Socialinės infrastruktūros ir viešojo transporto išvystymas individualių namų kvartaluose turi būti ypač gerai išnagrinėtas vietos aspektas“, – kalbėjo T.S.Kvainickas.
Be to, jo nuomone, lygiai taip pat svarbi yra inžinerinė infrastruktūra – pavyzdžiui asfaltuotos gatvės. Siekiant atsisakyti malonumo namo važiuoti „amerikietiškais kalneliais“, reikės ne tik minti savivaldybės slenkstį, bet ir įtikinti kaimynus prisidėti prie kelio gerinimo. Ir dažnai atsiras tokių, kuriems duobės netrukdys. Tas pats galioja ir dujų, elektros, vandentiekio bei nuotekų tinklams. Tokie sklypo pagerinimai gali nemažai kainuoti tiek laiko, tiek pinigų.
„Atsižvelgiant į teritorijos vystymo laikotarpį galima maždaug nusakyti joje gyvenančių žmonių amžių, vaikų amžiaus vidurkį. Persikėlus gyventi į jau nebeplėtojamą ar ką tik pradėtą vystyti teritoriją galima patekti į vyresnio ar jaunesnio amžiaus gyventojų bendruomenę. Joks pastatas (išskyrus vienkiemius) nestovi vienas, todėl verta nagrinėti ir aplinkinius namus, kokia ateitis jų laukia. Analogiškai galima nagrinėti ir renovacijos eigą. Jei kaimyniniai namai jau renovuoti, viskas aišku. Jei renovacija nėra prasidėjusi, nebus paprasta atspėti, kada pagerės estetinis kaimynystės vaizdas“, – sakė jis.
Tiesa, T.S.Kvainickas atkreipia dėmesį, kad aprašyti požymiai yra bendro pobūdžio.
„Individualiu atveju reikėtų tiesiog surašyti ypač išsamią savo pastarųjų dienų ar savaičių dienotvarkę ir pažiūrėti, kaip konkrečioje vietoje esantis būstas atitinka realaus asmens ar šeimos gyvenimo poreikius“, – siūlo jis.
Projektas „Būsto ABC“ rengiamas kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).
