„Įdomu, kaip 2020 metais pastatyti namai, vis dar gali būti tik B energinės klasės?“ – 15min „Būsto ABC“ klausė skaitytojas Jonas.
15min „Būsto ABC“ ekspertų paklausė, kodėl, kai šalyje įsigaliojo reikalavimas statyti A++ klasės namus, vis dar kyla ir B energinio naudingumo klasės namai?
Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius atsako paprastai:
„Būsto energinę klasę lemia statybos leidimo, o ne pardavimo data. Dabar parduodami gali būti ir B energinės klasės būstai, jeigu jie pastatyti pagal iki 2016 m. lapkričio gautus statybos leidimus – tuomet galiojo žemesnė energinė klasė.“
„Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ generalinis direktorius Mantas Galdikas 15min „Būsto ABC“ aiškino, kad teisės aktuose numatyti reikalavimai, susiję su būstų (pastatų) energinio efektyvumo klase, taikomi naujiems pastatams.
„Tai reiškia, kad nuo teisės aktų įsigaliojimo projektuojami pastatai privalo būti projektuojami laikantis nurodytų energinio efektyvumo reikalavimų. Tačiau vis dar yra nemažai projektų, turinčių galiojančius statybų leidimus, bet suprojektuotų iki įsigaliojant aukštesnės energetinės klasės reikalavimams, todėl atitinkančių žemesnę energinę klasę“, – aiškino jis.
Pasak M.Galdiko, taip yra todėl, kad nekilnojamojo turto plėtra yra ilgas ir sudėtingas procesas. Ne visi projektai yra (ir gali būti) pradedami statyti iš karto ir, jei reikalavimai galiotų būtent statybai, o ne projektavimui, pasikeitus reikalavimams, užtikrinti jų perkėlimą į projektą būtų sunkiai įmanoma.
„Negana to, tai keltų teisės aktų prieštaravimus, nes jiems galioja principas – teisės aktai negali būti taikomi retrospektyviai. Primenu, kad nuo 2016 m. galioja reikalavimas projektuoti A energinės klasės namus, nuo 2018 – A+, o nuo šiemet – pačios aukščiausios, A++“, – komentavo jis.
Renkantis būstą į energinę klasę dėmesį atkreipti yra gana svarbu. Iš vienos pusės, kuo aukštesnė pastato energinė klasė, tuo gali būti mažesni būsto išlaikymo kaštai. Tačiau skirtumas, pvz., tarp A ir A+ jau nebus toks didelis, koks buvo tarp B ir A energinių klasių. Iš kitos pusės, efektyvesnis būstas ateityje bus likvidesnis, taigi jį bus lengviau parduoti nei žemesnės energinės klasės būstą.
„Iš praktinės pusės, aukštos energinės klasės (ypač A+ ir A++) namuose yra daugiau komfortą užtikrinančių sprendinių: visas namas yra pastatytas taip, kad ne tik neišleistų šilumos žiemą, bet ir neįleistų karščio šiltuoju metų laiku. Tokiuose namuose būna montuojami efektyvesni langai (daugiau kamerų ir su specialia, antirefleksine danga), įrengiamos mechaninio vėdinimo sistemos (rekuperatoriai), užtikrinančios gryną orą be langų varstymo. Taip pat efektyvesnės sienos, paprastai, susijusios ir su geresne garso izoliacija“, – kalbėjo M.Galdikas.
Projektas „Būsto ABC“ rengiamas kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).
