Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujame „Verslo“ projekte BŪSTO ABC.
SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė aiškino, kad kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus.
„Visais atvejais suteikiant būsto kreditą yra atsižvelgiama ne tik į asmens (jo šeimos) gaunamas pajamas, jų tvarumą ir stabilumą – suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus. Pavyzdžiui, asmens (asmens šeimos) finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, galimą riziką.
Taip pat vertinama, kokios yra užsienyje dirbančio asmens sąsajos su Lietuva, kokiais tikslais užsienyje dirbantis gyventojas perka turtą Lietuvoje – ar jis skirtas Lietuvoje gyvenančios šeimos gyvenimui. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir sprendimas priimamas atsižvelgus į su konkrečiu atveju susijusių aplinkybių visumą“, – sakė ji.
S.Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, jei asmuo gyvena Europos Sąjungos (ES) arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje, kuri priklauso euro zonai arba ne ES ar EEE valstybėje narėje ir jo pajamų ar didžiausios jų dalies valiuta yra eurai, būsto kredito suteikimas yra vertinamas įprasta tvarka, t.y. – toks būsto kreditas nelaikomas kreditu užsienio valiuta.
Nurodoma, kad būsto kreditus užsienio valiuta SEB bankas teikia asmenims, kurie:
- nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje (JK), Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir jų pajamų ar didžiausios jų dalies valiuta yra eurai arba vietos valiuta (atitinkamai – Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Danijos, Norvegijos arba Švedijos kronomis);
- pajamų ar didžiausios jų dalies valiuta yra Šveicarijos frankai, Didžiosios Britanijos svarai sterlingų, JAV doleriai, Danijos, Švedijos arba Norvegijos kronos ir nuolat gyvena valstybėje, kurios valiuta yra eurai arba nuolat gyvena valstybėje, kuri nėra ES ar EEE narė.
„Pasiskolinti būstui gali taip pat ir asmenys, kurių pajamų ar didžiausios jų dalies valiuta yra eurai, tačiau gyvena šalyje, nepriklausančioje ES arba EEE.
Tai, į kokį banką – Lietuvos ar užsienio, gaunamos pajamos, įtakos neturi. Visais atvejais dėl konkrečios situacijos ir geriausių sprendimo būdų rekomenduojame susisiekti su banku“, – 15min „Būsto ABC“ sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius taip pat tvirtino, kad kiekvienas kliento atvejis yra individualus ir vertinamas žinant kuo daugiau faktinių, o ne teorinių aplinkybių.
„Svarbu pabrėžti, kad kiekviena būsto finansavimo paraiška svarstoma individualiai ir finansavimo sąlygos derinamos su kiekvienu klientu atskirai. Tai pasakytina ir apie gyventojus, kurie pajamas gauna kita valiuta nei eurai – vienos universalios taisyklės, kokiomis sąlygomis tokiems gyventojams būtų suteikiamos būsto paskolos, netaikome.
Svarstant būsto kreditavimo klausimą, visada atidžiai vertiname asmeninę ar šeimos finansinę situaciją, pajamas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus, sukauptą pradinį įnašą ir panašius veiksnius. Visgi vienas svarbiausių kriterijų priimant sprendimą dėl finansavimo yra atsakingas skolinimas − klientui patvirtinta paskola ateityje neturi tapti finansine našta pasikeitus asmeninei ar šeimos finansinei situacijai“, – komentavo jis.
S.Abraškevičiaus teigimu, svarbiausias aspektas priimant finansavimo sprendimą yra pajamų tvarumas. Taip pat svarbu, koks yra kliento gaunamų pajamų ir įsiskolinimų santykis.
„Pagal galiojančius atsakingo skolinimo nuostatus, finansinių įsipareigojimų įmokos per mėnesį negali sudaryti daugiau nei 40 proc. kliento ar namų ūkio mėnesio pajamų sumos“, – atkreipė dėmesį jis.
Anot „Citadele“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento vadovės Indrės Dobrovolskės, bankas suteikia būsto paskolas klientams, kurie gauna darbo užmokestį eurais.
„Kiekvieną paraišką būsto paskolai gauti vertiname individualiai, atsižvelgdami į kliento skolinimosi galimybes. Šiuo metu būsto paskolų klientams, kurie darbo užmokestį gauna kita valiuta nei euras, neteikiame“, – kalbėjo jis.
