Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Agnė Ustinovičienė, advokatų kontoros „Triniti Jurex“ advokatė aiškino, kad perkant nekilnojamąjį turtą, mokestinės prievolės gali kilti pardavėjui, t. y. tam, kuris gauna pajamas. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis/pelno mokestis, arba prievolė valstybei sumokėti PVM, jei pardavėjas yra PVM mokėtojas ir parduodamas turtas yra PVM objektas.
„Įprastai pastatų, statinių ar jų dalių pardavimas PVM neapmokestinamas, išskyrus atvejus, kai parduodamas naujas pastatas ar statinys ar jo dalis. Naujas pastatas ar statinys reiškia nebaigtą statyti pastatą ar statinį, taip pat baigtą statyti – 24 mėnesius po jo užbaigimo ar esminio pagerinimo.
Tad kai perkamas naujos statybos būstas, pardavėjui kyla prievolė sumokėti valstybei PVM už tokio būsto pardavimą (šiuo metu 21 proc.), kuris yra įtraukiamas į būsto kainą pirkėjui. T. y. pardavėjas būsto kainai išrašo PVM sąskaitą-faktūrą pirkėjui, ir pirkėjas privalo visą ją sumokėti pardavėjui. Pardavėjui tokiu būdu kompensuojamas sumokėtas PVM už naujo būsto pardavimą, o visa PVM našta tenka pirkėjui, kuriam kaip galutiniam vartotojui būsto kaina tam tikrais atvejais faktiškai išauga 21 proc. suma“, – 15min „Būsto ABC“ aiškino ji.
Be to, A.Ustinovičienės teigimu, lengvatinis PVM tarifas nekilnojamojo turto pardavimui nėra taikomas. Tiesa, pastebima, kad kartais pirkėjai tokią PVM „lengvatą“ susikuria patys, kai pirkėjo privatiems poreikiams perkamą nekilnojamąjį turtą oficialiai perka pirkėjo įmonė, kuri yra PVM mokėtoja, t. y. įmonė, kurios savininkas (akcininkas) yra pirkėjas.
„Nors turtas perkamas įmonės vardu, tačiau faktiškai asmeniniais tikslais naudojamas įmonės savininko/vadovo. Tačiau pati įmonė, nusipirkusi turtą su PVM, įgyja teisę į PVM atskaitą, kitaip tariant, turi teisę iš valstybės susigrąžinti tą 21 proc. PVM, ko negalėtų padaryti tikrasis turto pirkėjas, nebūdamas PVM mokėtoju. Taip sutaupomas 21 proc. perkant turtą. Ir įmonių savininkai ar vadovai tokia „lengvata“ naudojasi ypač dažnai, pirkdami savo asmeniniams poreikiams įvairius daiktus įmonės vardu“, – tikino ji.
Tačiau advokatė atkreipia dėmesį, kad PVM įstatyme yra labai aiški taisyklė, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti būtent PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Tai yra, skirtos įmonės ekonominei veiklai vykdyti.
„Gali kilti klausimas, ar įmonės nusipirktas nekilnojamasis turtas (kuris iš tikrųjų skirtas fizinio asmens privatiems poreikiams tenkinti) yra skirtas įmonės ekonominei veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti. Ir VMI atlikus patikrinimą ir nustačius, kad toks turtas iš tiesų nėra naudojamas PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui (o tokia tikimybė labai didelė), įmonei kils pareiga grąžinti iš valstybės susigrąžintą PVM. Be to, pelno mokesčio prasme tokio turto įsigijimo išlaidos greičiausiai bus priskirtos neleidžiamiems atskaitymams, didinantiems įmonės apmokestinamąjį pelną. Ir, be abejo, reikia nepamiršti ir delspinigių bei baudų, kurie bus priskaičiuoti už tokios „lengvatos“ prisitaikymą“, – sakė ji.
Galiausiai, įmonė, pasak A.Ustinovičienės, nusipirkusi tokį būstą, turės papildomai mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nes šio mokesčio lengvata, kai gyventojo turimo nekilnojamojo turto vertė neviršija 150 tūkst. eurų, taikoma tik fiziniam asmeniui.
„Todėl prieš priimant sprendimą pasinaudoti aukščiau nurodoma PVM „lengvata“ ir pirkti būstą ne savo, o įmonės vardu, reikėtų įvertinti galimas pasekmes, ir nepasitikėti kai kurių pardavėjų siūlymais tokiu būdu sutaupyti PVM sumai. Kita vertus, pasekmės kartais gali būti ir ne tik mokestinės, jeigu iš jūsų įmonės turto įmonės kreditoriai pradės išieškojimą, dėl ko įsigytas būstas dar gali būti ir prarastas“, – įspėja ji.
