Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė 15min „Būsto ABC“ aiškino, jog nuo 2003 metų valstybinės žemės nuomos mokestį administruoja savivaldybės. Dėl to daugiau informacijos šia tema galėtų pateikti savivaldybė, kurioje ant valstybinės žemės yra pastatytas daugiabutis.
Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja žemės mokestį už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę. Žemės mokesčiu nėra apmokestinama miško žemė ir žemės ūkio paskirties žemė, kurioje įveistas miškas.
„Pažymėtina, jog daugiabučių savininkai, kurių būstai pastatyti ant valstybinės žemės nėra šios žemės savininkai, todėl žemės mokesčio mokėti jiems nereikia. Naujų daugiabučių savininkai, kurių būstai pastatyti ant privačios žemės, sudarydami sutartis su butų statytojais tuo pačiu metu įsigyja ir žemės lopinėlį, esantį po namu. Todėl didelė dalis naujų rajonų, kuriuose yra pastatyti butai ant privačios žemės, gyventojai turi sumokėti žemės mokestį“, – sakė S.Aliukonytė-Šnirienė.
Vilniaus miesto savivaldybės Mokesčių poskyrio vedėja Edita Žilinskienė tikino, kad gyventojas, įsigijęs butą daugiabučiame name, neturės mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nes daugiabučiams namams Vilniuje yra taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata.
„Už daugiabučius namus žemės nuomos mokestį moka tik juridiniai asmenys, turintys turtą daugiabučiame name“, – sakė ji.
Tą patį pakartojo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.
„Ant valstybinės žemės stovinčių daugiabučių gyventojus nuo žemės mokesčio atleidžia savivaldybės. Ant privačios žemės stovinčių daugiabučių šeimininkai kasmet turi mokėti žemės mokestį“, – teigė jis.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas 15min „Būsto ABC“ sakė, kad tuo atveju, kai yra įkurta Daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB), ji turi pateikti prašymą NŽT sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
„Jeigu DNSB nėra, tuomet patalpų savininkai pateikia prašymą NŽT sudaryti sutartį dėl valstybinės žemės sklypo dalių nuomos, o patalpų nuomininkai – prašymą sudaryti sutartis dėl valstybinės žemės sklypo dalių nuomos patalpų nuomos laikotarpiui“, – kalbėjo jis.
R.Golubovo teigimu, nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės.
„Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad, savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu pakeisti žemės nuomos mokesčio tarifą ar sumažinti žemės nuomos mokestį, perskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis.
Savivaldybė taryba taip pat gali priimti sprendimą atleisti DNSB ar daugiabučio namo savininkus nuo žemės nuomos mokesčio ar jį sumažinti“, – aiškino jis.
