Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el.paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Danielius Ditauskas, „Inreal GEO“, įmonės teikiančios žemės sklypų geodezinių matavimų paslaugas, Vilniaus skyriaus vadovas aiškino, jog paprastų atvejų atliekant sklypų kadastrinius matavimus būna mažuma, gal apie 30 proc. Visuose kituose susiduriama su skirtingais dviejų ar kelių pusių interesais.
Anot jo, viena dažniausių konfliktinių situacijų nutinka, kai savininkai nusprendžia patikslinti savo sklypo ribas atlikdami kadastrinius matavimus. Ir tada paaiškėja, kad gretimų sklypų ribos persidengia su naujai matuojamu sklypu, kuriame atsiduria kaimyno tvora, šiltnamis ar vaiskrūmių eilė.
„Taip nutinka dėl anksčiau atliktų matavimų vadovaujantis ne faktinėmis naudmenomis (tvora, krūmų, medžių eile ir t.t.), bet „formaliai“ – pagal teritorijų planavimo dokumentą“, – aiškino jis.
D.Ditausko teigimu, įvykus tokiai situacijai, visiems sklypo kaimynams išsiunčiami kvietimai-pranešimai, tačiau retas atvejis, kad pastarieji į juos sureaguotų. Žmonės nekreipia dėmesio arba, tiesiog, pasišneka tarpusavyje, kad „koks čia skirtumas, gyvename draugiškai ir toliau taip gyvensime“.
„Per 40 dienų negavus pastabų dėl ribų derinimo, jeigu kaimyninio sklypo savininkas nereagavo į registruotu laišku gautą pranešimą, kadastrinių matavimų byla suderinama su žemėtvarkos skyriumi ir įregistruojama Registrų centre. Po to jas užginčyti tampa labai sudėtinga.
Gyvenimas – toks dalykas, kad keičiasi ne tik sklypų savininkai, bet ir žmonių santykiai. Būna, kaimynai susipyksta, tada vienintelis kelias aiškintis ribas būna teismas, ir toji pusė, kuri laiku nesureagavo į ribų keitimą-tikslinimą, turi mažai galimybių ginčą laimėti, nes žodžiai lieka žodžiais, o ribas rodo įkalti kuoliukai bei suderintas ir įregistruotas sklypo planas, kuriam niekas nepaprieštaravo“, – sakė jis.
D.Ditauskas pataria rimtai reaguoti į visus gaunamus kvietimus-pranešimus, susijusius su jūsų nekilnojamuoju turtu bei tuo, kas vyksta šalia jo. Taip pat įsitikinti, kad kaimynų atliekami nauji matavimai nepažeidžia jūsų faktinės nuosavybės ribų, jūsų naudmenų plotų.
„Jeigu kyla interesų konfliktas, būtina atlikti savo sklypo matavimus“, – kalbėjo jis.
Kita sudėtingų kadastrinių matavimų atvejų grupė, pasak D.Ditausko, apima bendros, jungtinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, sklype stovi daugiabutis, ir kiekvieno buto gyventojui priklauso kažkokia sklypo dalis.
„Paprastai dokumentuose tai būna ne konkreti sklypo vieta, bet jo dalies kvadratinių metrų skaičius. Tuo tarpu žmonės nori turėti geografiškai aiškią sklypo vietą, kurioje galėtų pasistatyti savo suoliuką, kepsninę ar pavėsinę. Žinoma, dideliuose daugiabučiuose tokie norai realiai neįgyvendinami, tačiau kelių savininkų namuose tokių dalybų praktika – gana dažna“, – sakė jis.
Šią situaciją galima išspręsti keliais būdais. D.Ditausko teigimu, jeigu įmanoma, tokiam veiksmui neprieštarauja bendrasis miesto planas, sklypas perplanuojamas į keletą turtinių vienetų. Tuomet kiekvienas savininkas gauna savo naujai suformuotą, įregistruotą sklypelį.
Kitas būdas – sklypas lieka bendroje nuosavybėje, tačiau sudaromas jo naudojimo tvarkos planas – dokumentas, kuriame matininkas pažymimi vietas, zonas, plotus, priskiriamas individualiai kiekvienam sklypo bendrasavininkui.
„Šis planas-sutartis, yra tvirtinama notaro, dalyvaujant visiems savininkams ir įregistruojama Registrų centre. Konkrečios turimos vietos sklype įforminimas garantuoja teisiškai paprastą pardavimą, paveldėjimą ar kitą turto savininko pasikeitimą. Tokio dokumento sudarymui būtinas visų savininkų pritarimas. Būna, kad, pavyzdžiui, devyni savininkai nori įtvirtinti sklypo vietų pasidalinimą, o dešimtas – ne. Tokiu atveju galimas teismas“, – apibendrino D.Ditauskas.
