Būsto ABC. Kaip sužinoti, kad plėtotojas patikimas?

Dažnas nekilnojamojo turto ekspertas pabrėžia, kad butų iš nežinomų statytojų pirkti nereikėtų. Arba tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar jis tikrai patikimas. Bet kaip tai padaryti paprastam žmogui, kuris būstą per savo gyvenimą pirks vieną, daugiausiai kelis kartus? 15min „Būsto ABC“ pakalbino rinkos dalyvius ir paklausė, kaip reikėtų įvertinti, ar plėtotojas tikrai patikimas?
Užsieniečiai dirba statybose Lietuvoje
Statybos / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujame „Verslo“ projekte BŪSTO ABC.

Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas, sako, kad tinkamiausias būdas įvertinti plėtotojo patikimumą – butų apyvartumo ir kainos pokyčio buvusiuose projektuose stebėsena.

„Jeigu perkamas butas jau pastatytame projekte, o portaluose gausu pasiūlymų jame įsigyti butą už žemesnę nei rinkos kainą, yra tikimybė, kad gyventojai nėra patenkinti savo pirkiniu, todėl vertėtų panagrinėti situacijos priežastis“, – teigė jis.

T.S.Kvainickas taip pat rekomenduoja paieškoti informacijos apie plėtotoją internete. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad vien teigiamų atsiliepimų vargu ar rasite, todėl svarbu šią informaciją vertinti objektyviai.

„Kartais kaltas būna vystytojas (prastai atlikti statybos darbai, nesilaikoma garantinių įsipareigojimų), tačiau būna atveju, kai iš vystytojo reikalaujama to, ko jis nebuvo įsipareigojęs padaryti“, – aiškino jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Statybos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Statybos

Tai, kad atsiliepimai gali daug ką pasakyti apie vystytoją, pritaria ir Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius. Jis rekomenduoja išsiaiškinti, kiek laiko įmonė vykdo veiklą, kiek ir kokius projektus (kiek projektų/butų/kvadratinių metrų) yra išplėtojęs, kokia yra plėtotojo reputacija ir jo išplėtotų projektų atsiliepimai.

„Dažnai projektus plėtoja netgi ne patys plačiai žinomi plėtotojai, tačiau vienas generalinis rangovas ar atskiri rangovai, todėl visuomet būtina atsižvelgti į gen. rangovą ar atskirų rangovų patirtį: kokie rangovai pasitelkiami pamatų, konstruktyvo statybos, šiltinimo inžinerinių sistemų įrengimo darbams, langų gamybai, kokia įmonė vykdo techninę priežiūrą ir panašiai“, – aiškino jis.

Be to, A.Šapoka sako, kad prieš perkant būtina išsiaiškinti, kokiu būdu ir kokia tvarka bus teikiamos statybinės garantijos. Jis atkreipia dėmesį, kad dažnai vienam projektui plėtotojai įsteigia atskirą bendrovę.

„Tai nėra blogai, tačiau garantijų teikimo aspektu – esant defektams, vienu atveju atsakomybę neša vienas subjektas (plėtotojas, gen. rangovas ir pan.), kitu – atskiri rangovai. Taip pat, vertinant plėtotojo patikimumą, reikia įvertinti ir plėtotojo garantinio aptarnavimo istoriją: ar visuomet garantijos buvo suteikiamos laiku, ar nevengė jų teikimo ir panašiai“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Statybos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Statybos

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas mano, kad daugeliu atvejų tarp vystytojo reputacijos ir siūlomo produkto kokybės galima dėti lygybės ženklą.

„Šis aspektas ypač svarbus vertinant faktą, kad ekonominio pakilimo metu daug būstų nuperkama dar nepastatytuose projektuose. Vystytojo reputacija taip pat svarbi, jeigu ateityje sugalvosite būstą parduoti“, – mano jis.

Be to, M.Umbraso teigimu, apie vystytojo patikimumą daug kalba ir jo veiksmai viešoje erdvėje – pavyzdžiui, teisminių bylų su klientais ar skundų socialiniuose tinkluose skaičius. Pravartu žinoti ir tai, kad teismų informacinės sistemos bazėje galima rasti informacijos, ar bendrovei buvo iškelta bylų dėl broko ir paslėptų defektų.

Pasirinkus nepatikimą ar neaiškios reputacijos vystytoją pirkėjai susiduria su įvairiomis rizikomis.

Pasak M.Umbraso, patikimas plėtotojas preliminariose buto pirkimo-pardavimo sutartyse paprastai apibrėžia statybų pradžios ir pabaigos terminus bei prisiima atsakomybę, kad pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti. Už šių sutarties sąlygų pažeidimą vystytojas pats prisiima galimas sankcijas.

„Verta atkreipti dėmesį ir į atsiliepimus apie įmonę, jos jau įvykdytus projektus. Pasidomėti, ar vystytojas pats parduoda butus – tai ženklas, kad geriausiai pirkėjų norus žinantys specialistai prisideda prie projektų dar jų kūrimo užuomazgose. Visada galima savo akimis įvertinti jau įgyvendintus projektus, pasidomėti jų eksploatavimo patirtimis“, – aiškino jis.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ pardavimų vadovė Andželika Keršytė apibendrindama sudarė kelis klausimus, į kuriuos reikia atsakyti prieš perkant butą:

  1. Vystytojo patirtis: kiek metų dirba, kokius projektus išvystęs, kokius vysto, kokius apdovanojimus yra gavęs, kokioms asociacijoms priklauso?
  2. Rekomendacijos: pasiklausinėkite draugų, kolegų, pažįstamų
  3. Nuolaidos ir dovanos: ar vystytojas siūlo nuolaidas, kokios jos; ar dovanoja dovanas, kokias?

Projektas „Būsto ABC“ rengiamas kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų