„Imu paskolą būstui, bet kartu mane verčia jį ir apdrausti. Ar tai nepažeidžia mano teisių?“ – 15min „Būsto ABC“ klausė Arminas.
Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius atkreipė dėmesį, kad ne bankai verčia drausti įkeičiamą turtą. Tokia pareiga numatyta su nekilnojamuoju turtu susijusiame kredito įstatyme
„Jame numatoma, kad kredito gavėjas, sudarydamas kredito sutartį, pagal kurią įkeičiamas nekilnojamasis turtas, privalo apdrausti šį turtą. Draudimo sutartį klientai gali sudaryti bet kurioje draudimo bendrovėje, kuri suteikia pakankamas draudimo apsaugas, įkeičiamam turtui“, – tikino jis.
Pasak S.Abraškevičiaus, įkeičiamam turtui apdrausti keliama sąlyga, kad draudimo suma negali būti mažesnė nei bankui negrąžinta bendra kredito suma.
„Draudžiant įkeičiamą turtą rinkos vertės arba atkūrimo vertės dydis (taip pat ir turto draudimo suma) turi būti priimtina bankui. Turtas draudžiamas iki turto įkeitimo (hipotekos) sutarties galiojimo pabaigos arba visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo, priklausomai nuo to, kuris iš nurodytų įvykių įvyksta anksčiau“, – aiškino banko atstovas.
Tuo tarpu Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė tikino, jog turto draudimas padeda apsisaugoti nuo nenumatytų aplinkybių ir rizikų, galimų neplanuotų finansinių nuostolių.
„Tam, kad būstą įsigijusi šeima, atsitikus nenumatytoms aplinkybėms nesusidurtų su neplanuotomis ir dažniausiai didelėmis išlaidomis dėl galimo turto sugadinimo ar, blogiausiu atveju, neliktų iš viso be būsto, ar jis imamas su būsto paskola, ar be jos, turtą, žvelgiant iš asmeninių finansų valdymo perspektyvos, patariama drausti“, – sakė ji.
S.Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, įkeičiamas butas ar namas draudžiami turto atkūrimo verte nuo jo sunaikinimo, sugadinimo dėl tokių veiksnių kaip gaisras, vandentiekio avarija, potvynis, audra ar kitų gamtos jėgų bei neteisėtos veiklos, tokios kaip vagystė ar plėšimas. Paėmus būsto paskolą turtas turi būti draudžiamas, kol grąžinamas kreditas.
„Tokio draudimo kaina priklauso nuo to, ar gyventojas renkasi tik būtinąjį pastatų draudimą (t.y. apsaugo sienas, lubas, grindis), ar nori papildomai apdrausti ir namų turtą bei apsidrausti nuo nuostolių, kuriuos gali sukelti kaimynams. Apskaičiuojant draudimo kainą taip pat atsižvelgiama į tai, kokioje vietovėje stovi draudžiamasis objektas, koks namo statybos tipas, kokie statybos metai, kada buvo daryta rekonstrukcija, koks būsto plotas, ar yra sumontuotos apsaugos sistemos“, – aiškino ji.
Taip pat sakė ir „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis. Anot jo, būsto draudimas padeda apsisaugoti nuo finansinių nuostolių ir turto vertės sumažėjimo tais atvejais, kai turtas yra apgadinamas dėl gamtos stichijų, nelaimingų atsitikimų, kitų asmenų veiksmų.
Banko „Luminor“ būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys priminė, jog anksčiau turto draudimo poliso netgi reikalaudavo notarai turto įkeitimo metu. Tačiau dabar tai palikta tik kliento ir banko susitarimui.
„Turto draudimas užtikrina saugumą abiem pusėms – net ir įvykus kažkokiam įvykiui ir turtą praradus, draudimo suma užtikrina, kad klientas nelieka be turto ir dar skolingas bankui. Tai atsako ir į klausimą apie sumą. Bankas norės, kad draudimo suma nebūtų mažesnė nei kredito likutis. Tuo tarpu pačiam klientui, žinoma, turi būti svarbu, kad draudimo suma užtikrintų galimybę turtą atstatyti ar pakeisti kitu“, – sakė jis.
