Lietuvoje būsto paskolų pardavimai per metus padidėjo 23 proc. arba 132 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tuo metu Estijoje ir Latvijoje suteiktų būsto paskolų apimtys augo, atitinkamai, 48 proc. (270 mln. eurų) ir 51 proc. (122 mln. eurų).
„Visose Baltijos šalyse pernai suveikė „suspaustos spyruoklės“ efektas ir finansavimas būsto įsigijimui ir jo statybų finansavimui, palyginti su pandemijos pradžia, buvo išaugęs kartais. Visgi antroje metų pusėje augimas stabilizavosi, ir tai ypač buvo pastebima Lietuvoje, kur praėjusių metų pabaigoje lapkritį-gruodį metinis būsto finansavimo augimas buvo sulėtėjęs iki 9 proc.“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
P.Ladziato pabrėžia, kad viena iš priežasčių, lėmusių augimo sulėtėjimą Lietuvoje, buvo būsto pasiūlos stygiaus problema.
„Lietuvos gyventojai, naudodamiesi banko finansavimu, kur kas dažniau nei estai ir latviai yra linkę įsigyti naujos statybos būstą. Būtent tokių būstų pasiūla bendrame parduodamo būsto portfelyje Lietuvoje smarkiai susitraukė, ir neretai gyventojai nuspręsdavo laukti tinkamo būsto įsigijimui“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Perka namus ir naujesnį būstą
Pasak P.Ladziato, viena per pandemiją išryškėjusi tendencija, bendra visoms Baltijos šalims – išaugęs susidomėjimas individualiais namais. Tiesa, lietuviai individualius namus įsigyti arba statyti renkasi pastebimai dažniau už Latvijos ir Estijos gyventojus.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, Lietuvoje daugiau kaip trečdalis (35 proc.) būsto paskolų suteikiama individualiems namams įsigyti arba statyti, Estijoje – mažiau kaip trečdalis (30 proc.), Latvijoje – maždaug ketvirtadalis (20 proc.).
„Ruošdamiesi būsto įsigijimui ir lygindami naujo buto ir namo kainas, lietuviai individualius namus neretai renkasi siekdami ekonominės naudos − už tą pačią sumą jie dažnu atveju gali įsigyti du kartus daugiau gyvenamojo ploto nei pasirinkdami butą“, − sako P.Ladziato.
Kitas Lietuvos išskirtinumas – mūsų šalyje finansuojama daugiau naujo būsto įsigijimų. „Swedbank“ atstovo teigimu, Lietuvoje daugiau kaip 40 proc. paskolų suteikiama naujos statybos būstams įsigyti, kai Estijoje ši dalis sudaro apie 30 proc., o Latvijoje – apie 23 proc.
Vidutinė būsto kvadratinio metro kaina Baltijos šalių didmiesčiuose praėjusių metų pabaigoje Estijoje sudarė apie 2,3 tūkst. eurų, Latvijoje 1,3 tūkst. eurų, Lietuvoje 1,9 tūkst. eurų.
