Nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad, norint išvengti nemalonių staigmenų, prieš pasirašant būsto pirkimo sutartį, būtina patiems įsitikinti, kad būsto apdailos ar įrengimo darbai atlikti kokybiškai.
Į ką atkreipti dėmesį?
Pasak Aistės Mikalajūnaitės, NT plėtros ir statybos įmonių grupės „Eika“ garantinio aptarnavimo skyriaus vadovės, planuojant keltis į naują butą, svarbu jį kruopščiai apžiūrėti nuo sienų iki grindų, patikrinti keletą pagrindinių apdailos elementų.
„Prieš dėdami parašą ant sutarties, pirmiausiai apžiūrėkite langus: jie dažniausiai būna apklijuoti apsaugine plėvele, tačiau galite patikrinti, ar nesubraižyti stiklo paketai ir langų rėmai, ar langai tinkamai varstosi. Jei šių dalykų nepatikrinsite, vėliau defektus įrodyti gali būti sudėtinga. Taip pat apžiūrėkite buto duris, patikrinkite spynas, telefonspynę. Skirkite dėmesio ir inžinerinėms sistemoms – ar nėra pratekėjimų, varvėjimų, ar veikia šildymas, rekuperacinė sistema“, – pranešime žiniasklaidai cituojama A.Mikalajūnaitė.
Ekspertė priduria, kad dauguma defektų atsiranda tada, kai žmonės skuba apdailą daryti patys, prieš tai nepasitarę su šios srities specialistais.
„Svarbu žinoti, kad daugybė statybinių procesų – šlapi, todėl naujai įsigytas būstas gali būti dar drėgnas. Prieš pradedant apdailos darbus, reikėtų pamatuoti aplinkos ir paviršių drėgmę, kad po kiek laiko neišryškėtų apdailos darbų trūkumai, nes jų būsto statytojas nekompensuos. Taip pat svarbu suprasti pastato konstrukciją, o tai išmano ne kiekvienas naujakurys. Pavyzdžiui, apdailos darbų atlikimo metu skirtingų statybinių medžiagų jungimosi vietose turi būti įrengiamos deformacinės siūlės, tam, kad ateityje akies neerzintų atsiradę įtrūkiai“, – teigia A.Mikalajūnaitė.
Pasak „Eika” garantinio skyriaus vadovės, perduodant būstą naujakuriams, įprastai pasirašomas patalpų perdavimo aktas, kuriame pirkėjas gali įrašyti pastebėtus defektus. Jeigu perdavimo metu naujakuriai pasirašo, kad statybos ir įrengimo darbai atlikti tvarkingai, o trūkumus pastebi tik po kurio laiko, įrodyti rangovo ar statytojo kaltę dėl pastebėtų defektų gali būti sudėtingiau.
Žinoma, pastebėjus defektą, reikėtų nedelsiant kreiptis pagal garantinio aptarnavimo tvarką, kuri nurodoma pirkėjui pasirašant sutartį. Joje turi būti pažymėta, kokie garantiniai terminai yra taikomi atskiriems statybos produktams, medžiagoms ir įrenginiams.
Garantija nuo 1 iki 20 metų
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus 5 metų garantija taikoma visiems matomiems statinio elementams – sienoms, grindims, stogui ir pan., o 10 metų garantija – paslėptiems darbams, pavyzdžiui, konstrukcijoms ir vamzdynams.
„Jei dešimties metų laikotarpyje gyventojas pastebi vamzdyno trūkumus ir nustatoma, kad statybos darbų metu padaryta klaida, trūkumo šalinimo darbus turi organizuoti NT vystytojas. O jeigu randamas tyčia paslėptas defektas, t. y. jeigu statybininkas padaro klaidą ir ją paslepia kitais darbais, taikoma net 20 metų garantija“, – sako A.Mikalajūnaitė.
Trumpiausia, 1–2 metų, garantija taikoma atskiriems gaminiams ir įrenginiams – stiklo paketams, liftams, rekuperatoriams, skaitikliams. Tikslus garantinis terminas priklauso nuo gamintojo suteiktos garantijos.
Pasak ekspertės, NT vystytojas ir rangovas neatsako už trūkumus, atsiradusius ne dėl jų kaltės.
„Jei nusipirkęs būstą žmogus nepakankamai šildo ir vėdina patalpas ir dėl to atsiranda pelėsis ar kiti sugadinimai, tokius dėl netinkamos buto eksploatacijos atsiradusius trūkumus turės tvarkyti pats gyventojas. Todėl svarbu tinkamai prižiūrėti savo būstą. Neatsakoma ir už kitų asmenų padarytą žalą statiniui ir jo priklausiniams – tokių klausimų sprendimas yra pastato administratoriaus prievolė“, – pažymi A.Mikalajūnaitė.
Jei žmogus perka senos statybos būstą, kurio statytojas jau nebeegzistuoja, atsižvelgus į civilinį kodeksą, garantija taikoma vos dvejų metų laikotarpiui ir už atsiradusius trūkumus atsako būsto pardavėjas.
