Naujos statybos būstai pabrango 1,6 proc., butai daugiabučiuose namuose atpigo 0,4 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 6,8 proc. Ankstesnės statybos būstų kaina per ketvirtį išaugo 3,1 proc., daugiabučiuose – padidėjo 3,7 proc., vienbučiuose ir dvibučiuose – 1,3 proc.
Pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto kainos padidėjo 6,2 proc. Naujos statybos būstai per metus pabrango 4,5 proc., ankstesnės statybos – 7,1 proc.
Naujos statybos butai daugiabučiuose namuose per metus pabrango 4,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 10,7 proc., senesnės statybos – atitinkamai 7,2 proc. ir 6,7 procento.
Vilniaus mieste naujos statybos būstai per ketvirtį pabrango 1,8 proc., per metus – 6,3 proc., ankstesnės statybos – atitinkamai 2,8 proc. ir 7,4 procento.
Pandemijos poveikis pasimatys antrojo ketvirčio rezultatuose
Kaip pranešime teigia „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, didžiąją pirmojo 2020 m. ketvirčio dalį Lietuvos būsto rinka gyveno ekonomikos augimo sąlygomis, o koronaviruso epidemija ir karantinas neturėjo itin didelės įtakos pirmojo ketvirčio būsto kainų dinamikai.
„Nepamirškime, kad karantinas Lietuvoje buvo įvestas tik kovo 16 d., tad karantino režimas smukdė žemyn Lietuvos ekonomikos aktyvumo lygį tik dvi paskutines pirmojo ketvirčio savaites. Tai puikiai atsispindi ir Lietuvos BVP rezultatuose: pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 1,9 proc. Analogiškas tendencijas matome ir pirmojo ketvirčio būsto kainų dinamikoje – antroje kovo pusėje įvestos karantino priemonės turėjo minimalų poveikį pirmo ketvirčio būsto kainų dinamikai. Kaip ir Lietuvos BVP atveju, epidemijos ir karantino priemonių poveikį būsto kainoms pilna apimtimi pamatysime antrojo ketvirčio rezultatuose“, – aiškina A.Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, tikėtina, kad antrąjį ketvirtį atskiruose segmentuose fiksuosime būsto kainų nuosmukį, kadangi pablogėjus vartotojų lūkesčiams ir sumažėjus vartotojų norui įsigyti brangesnius pirkinius, dalis NT vystytojų galėjo imtis kainų mažinimo strategijos siekdami prisivilioti potencialius pirkėjus.
Karantino režimas smukdė žemyn Lietuvos ekonomikos aktyvumo lygį tik dvi paskutines pirmojo ketvirčio savaites, – sako A.Izgorodinas.
Karolis Sankauskas, UAB „Projektavimo sprendimai“ direktorius, teigia, kad dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir pablogėjusių vartotojų lūkesčių kai kurie NT vystytojai iš tiesų buvo linkę mažinti parduodamo būsto kainas, tačiau ši tendencija nėra masinė ir palietė ne visus būsto segmentus.
„Karantino režimo pradžioje Lietuvos būsto rinkoje tiek tarp pirkėjų, tiek tarp pardavėjų vyravo šoko nuotaikos: buvo sustabdyta nemažai būsto pirkimo-pardavimo sandorių; mažesni nekilnojamojo turto vystytojai arba vystytojai be tvirtesnio finansinio pagrindo potencialiems pirkėjams suskubo dalinti „saldainius“: pirkėjams pradėjo siūlyti būstus su baldais, taip pat lankstesnes būsto įsigijimo sąlygas – pavyzdžiui, būsto rezervacijos be pradinio įnašo opcijas bei nuolaidas. Neapibrėžtumas ir nestabilumas įbaugino rinką, potencialūs pirkėjai iš tiesų buvo linkę prašyti nuolaidų įsigyjant NT, ir tai palietė daugelį NT segmentų: butus, namus, komercinės paskirties patalpų segmentus, taip pat žemės sklypų segmentą. Dalis vystytojų buvo linkę atsižvelgti į klientų lūkesčius ir pasiūlė rinkai nuolaidų, tačiau didžioji dalis NT vystytojų antrąjį ketvirtį laikėsi stabiliai ir esminių nuolaidų netaikė“, – dėsto K.Sankauskas.
Naujuose NT projektuose – dėmesys individualumui
Anot K.Sankausko, koronaviruso epidemija pakoregavo potencialių būsto pirkėjų poreikius.
„Pastebime, kad epidemijos metu išaugo pirkėjų dėmesys ir susidomėjimas kotedžų, individualių namų ir gyvenamosios paskirties žemės sklypų segmentuose. Naujai pradėtuose NT projektuose atsirado daugiau individualumo bei anksčiau primirštas darbo kambarys. Naujai vystomuose projektuose būstas tampa skirtas gyvenimui visą parą, o ne „atvažiavau-išsimiegojau-išvažiavau“, – mini K.Sankauskas.
Jo teigimu, net ir po epidemijos pabaigos darbuotojai bus linkę dalį darbui skirto laiko praleisti namuose – atitinkamai, tikėtina, kad dėl išaugusios individualaus ir pritaikyto darbui būsto paklausos, šiame segmente vystytojai nebus linkę taikyti nuolaidų. Priešingai – augant paklausai ir stabilizuojantis ekonomikai, čia kainos gali net padidėti.
Naujai vystomuose projektuose būstas tampa skirtas gyvenimui visą parą, o ne „atvažiavau-išsimiegojau-išvažiavau“, – mini K.Sankauskas.
Jam pritaria ir ekonomistas A.Izgorodinas.
„Pastaruoju metu pastebime vis daugiau signalų, kad Lietuvos ekonomika atsispyrė nuo dugno ir po truputį atsigauna – pavyzdžiui, bedarbių skaičius nebedidėja, po truputį auga ir laisvų darbo vietų skaičius. Negana to, gegužę, lyginant su balandžiu, pastebimai pagerėjo ir Lietuvos vartotojų lūkesčiai – sumažėjo gyventojų nerimas dėl Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvų, tuo pat metu Lietuvos vartotojai pradėjo kiek geriau vertinti savo finansinę situaciją ir jos perspektyvas. Atsigaunant ekonomikai ir stabilizuojantis vartotojų lūkesčiams, individualaus ir pritaikyto darbui būsto kainos iš tiesų gali pakilti dėl augančios paklausos ir besikeičiančių vartotojų poreikių“, – sako A.Izgorodinas.
