Iš lovos galima įsiridenti tiesiai į klozetą arba vonią. Tokį būsto nuomos skelbimą Londone įsidėjo NT agentūra „Foxtons“. Skelbimą suradusi CNN pabandė susisiekti, tačiau agentūra atsisakė komentuoti tokį skelbimą ir kokio susidomėjimo jis sulaukė.
Tačiau šokiruoja ne tai – tokia kaina už „neidealias“ gyvenimo sąlygas nėra kažkuo išsiskirianti Londone. Ekspertai vertina, kad Jungtinės karalystės sostinės NT rinka patiria krizę – trūksta įperkamo būsto, už tai žmonės priversti daug mokėti, o kraštutiniais atvejais jie lieka be stogo virš galvos.
Besikeičianti demografinė padėtis jaunus žmones varo į miestus, dažnai jie gyvena po vieną, taip pat čia tebegyvena vyresnioji karta. Tuo metu algos neaugo taip sparčiai, kaip nuomos kainos, o statybos kaštai pašoko.
Tik ketvirtadalis Londono gyventojų, apie 2,4 milijono žmonių, būstą nuomojasi. Tam jie išleidžia apie 37 proc. savo uždarbio, CNN informavo Londono mero biuras.
„Absurdiškos pinigų sumos mokėjimo šalutinis efektas – žmonės kai kuriais atvejais nenori turėti vaikų, jie patiria stresą ir praleidžia mažiau laiko su artimaisiais, turi mažiau pinigų atostogoms“, – sako „Smith Institute“ direktorius Paulas Hackettas.
Tuo metu kitur Europoje, Berlyne, imtasi drastiškų priemonių, kad miestiečiai nepatirtų tokio paties efekto.
Berlynas tapo pirmuoju Vokietijos miestu, kuris įšaldė nuomos kainas artimiausiems penkeriems metams. Tai paveiks apie 1,5 milijono nuomojamų būstų – 90 proc. rinkos sostinėje, rašo CNN. Kainų lubos nebus nustatomos socialiniam būstui ir namams, pastatytiems nuo 2014-ųjų. Priešingai nei Londone, Berlyne dauguma žmonių būstą nuomojasi, dažnai taip nugyvenama visą gyvenimą.
Tačiau dėl kainų šuolių pastaraisiais metais pasipylė masiniai piktų nuomininkų protestai. Nors kainų įšaldymas yra aktyvistų pergalė, tam itin priešinosi nekilnojamojo turto industrija, taip pat ir kanclerės Angelos Merken Krikščionių demokratų partija, įspėjusi, kad tai sulėtins itin reikalingą modernizaciją.
„Mes nenorime baigti taip, kaip Londonas“, – sako Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas. Anot jo, Britanijos sostinėje „net teisininkai ir daktarai turi gyventi kartu su kambariokais, nes neišgali išsinuomoti sau būsto“.
Ar panašus kainų ribojimas galėtų būti įvestas Londone? Mažai tikėtina, kadangi Londono meras neturi tokių statutinių galių. Dėl to sprendžia šalies Vyriausybė, kurioje konservatoriai su Borisu Johnsonu priešakyje – jų požiūriu, nuomos rinkos kontrolė atbaidys investuotojus.
Tikimasi, kad kainas Londone atvėsins mažėjanti paklausa iš ES migrantų po 2016-ųjų „Brexit“ referendumo, tačiau nesitikima, kad kainos mažėtų.
Maždaug ketvirtadalis nuomojamo būsto Londone neatitinka Vyriausybės patvirtintų „Tinkamo būsto standartų“.