Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad 400 nuomojamų būstų per visą Vilnių, o realybėje veikiausiai dar mažiau, išties yra nepakankamai.
Nuomos administravimo platformą „Houseys“, teikiančios būsto nuomai įrengimo paslaugą, valdančios įmonės „Superšeimininkas“ vadovas Tomas Grižas15min taip pat sakė, kad būstų ilgalaikei nuomai pasiūla – tragiška.
„Vietoj vidutiniškai Aruodas.lt esančių 2000 – vos 400. Visame Vilniuje!“ – skaičiuoja jis.
Kalbėdamas apie trumpalaikės nuomos objektus, T.Grižas pastebi, kad tie objektai, kuriems ne sezono metu prognozavo, tarkime, 1000 Eur pajamas per mėnesį, jau generuoja 1,5–2 kartus daugiau ir ta tendencija, jo nuomone, išliks.
„Poreikis nuomojamam būstui kyla nebūtinai tik dėl didelio skaičiaus atvykusių ukrainiečių. Dar yra verslas, laisvalaikis, trumpas grįžimas į Lietuvą. Daugybė pasaulio žmonių dėl daugybės priežasčių atkeliauja į Lietuvą, ieško apsistojimo pačiam įvairiausiam laikui, o tam reikalinga moderni, nauja, atsinaujinusi pasiūla – apartamentai, apartamentų viešbučiai nuomai“, – pastebi jis.
Susidariusį trūkumą lėmė keletas veiksnių, pirmiausiai – sumažėjusi būsto pirkimo pasiūla. Todėl natūraliai daugiau žmonių ieško būsto išsinuomoti.
„Kita priežastis – daug ateinančių Baltarusijos kompanijų, kurios gausiai pradėjo keltis į Lietuvą nuo karo pradžios ir ieško, pavyzdžiui, 800 būstų nuomai“, – atskleidžia M.Statulevičius. Šią tendenciją stebi ir T.Grižas: „Kiek teko girdėti, baltarusiai į Lietuvą skrenda pilnais lėktuvais, t. y. po 100+ žmonių kiekviename. Į Lietuvą besikraustanti Baltarusijos IT kompanija ieško 800 butų. 800 butų, vienos IT įmonės poreikis, versus 400 butų Aruodas.lt šiuo metu visame Vilniuje“, – skaičiuoja T.Grižas.
Dar viena iš lemiamųjų priežasčių – ukrainiečių, bėgančių nuo karo, apgyvendinimas. Pasak M.Statulevičiaus, dalis gyventojų, galinčių pasūlyti nuomojamą būstą, kol kas išėmė savo pasiūlymus iš skelbimų portalų ir laikinai užleido namus pabėgėliams.
Nenaudojamų pastatų ar viešbučių transformacija
Tad, ką daryti, kai nuomojamo būsto pasiūlymai greitai tirpsta? Pasak M.Statulevičiaus, būtina didinti perkamo ir nuomojamo būsto pasiūlą.
„Greitai naujų projektų nepristatysi, reikia pagalvoti apie senesnės statybos objektų apgyvendinimą, pavyzdžiui, viešbučių, kurie šiuo metu nesulaukia daug svečių“, – siūlo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas M.Statulevičius. Žinoma, šeimoms su vaikais, gyvūnais galbūt toks variantas, pasak jo, netiks, tačiau daliai žmonių gali būti patrauklus variantas.
Anot M.Statulevičiaus, reikia galvoti ir apie nenaudojamų pastatų, tarkime tų pačių viešbučių, transformaciją į coliving'o paskirties patalpas. Štai užsienyje yra pavyzdžių, kai buvusiame prekybos centre apsigyvena pabėgėliai.
Kaip teigia T.Grižas, sostinės viešbučiai, ypač senesni, trijų žvaigždučių, turi puikią progą būti inovatyvesni bei lankstesni. Be to, pasiūlę tam tikras paslaugas (pvz., maitinimas, coworking erdvės), tapti patrauklesni apsistoti ilgesniam laikui.
Pašnekovas siūlo įdarbinti tiek naujai įsigytą, tiek nenaudojamą nekilnojamąjį turtą. Jo teigimu, butai, kurie yra nenaudojami, nenuomojami, neįrengti, galėtų bent kažkiek papildyti rinką. „Rinką gali papildyti ir perkami, ir nuomojami būstai“, – teigia T.Grižas.
Reikėtų galvoti apie statybų reikalavimų lengvinimą
Panašiai kalba ir „InRento“ investicijų vadovas – Deividas Urbanovičius. Pašnekovas teigia, kad yra du būdai padidinti nuomos pasiūlą. Pirmas – pastatyti daugiau naujų būstų, tačiau tai nėra greita išeitis ir gali užtrukti iki 24 mėnesių.
Be to, kalbant apie naujų būstų statybas, reikėtų pagalvoti ir apie biurokratinių procesų pagreitinimą.
Kitas variantas – konversija, kitaip tariant, viešbutį ar administracinį pastatą paversti gyvenamuoju būstu.
„Turėjome NT nuomos projektą, kai biuro kabinetai buvo konvertuojami į 20–25 kv. m dydžio studijos tipo loftus. Tai bent šiek tiek padidino būsto pasiūlą Vilniuje. Tokio tipo būstai – patrauklūs dėl savo kainos – nuomotis juose nominaliai pigiau“, – konstatuoja D.Urbanovičius.
Pramoniniai pastatai ir sodo nameliai
„Ober-haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada atkreipia dėmesį, kad jei būtų greitų sprendimų, jie jau būtų pasitelkti. Jis teigė, kad galbūt galima būtų išnaudoti pramoninius pastatus, loftus.
„Dar, aišku, lieka sodo nameliai, bet tai vasarinis būstas, kiek jame gali išbūti – iki spalio mėnesio, jei geri orai?“ – retoriškai klausia M.Čiulada. Tokį pasirinkimą jis vadina „avariniu variantu“.
Pašnekovo prognozėmis, artimiausiu metu šios situacijos sprendimų ir nematysime. Jo teigimu, ką tikrai stebėsime – tai nuomojamų būstų kainų augimą. Tiems, kuriems netrukus baigsis sutartis, M.Čiulados teigimu, sutartys bus pratęstos tikrai didesnėmis kainomis.
Reikia mažinti biurokratines kliūtis
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigia jau metus kovojantis už tai, kad pasiūla būtų didesnė.
„Apskritai, galėtume naujo būsto pasiūlyti daugiau. O tai galėtų pristabdyti kainų didėjimą, nes tai lemia būtent trūkumas“, – pastebi jis.
Pasak pašnekovo, būsto nuoma tiesiogiai susijusi su tuo, koks gyventojų prieaugis ir kiek atsiranda naujos statybos būstų. Jei gyventojų daugėja, paklausa natūraliai taip pat didėja.
„Per pastaruosius metus buvo suvaržyti statybos leidimų išdavimai. Atsirado tam tikri reikalavimai, sąlygos, stipriai išaugo biurokratizmas Vilniaus miesto savivaldybėje, kur išduodamas statybų leidimas“, – kritikos pažėrė A.Avulis.
Esant galimybei pastatyti daugiau namų, atsirastų didesnė pasiūla. Vis dėlto pastaroji, pasak A.Avulio, per pastaruosius metus sumažėjo bemaž du kartus. 2021 m sausį naujų būstų pasiūla Vilniuje buvo virš 5000, o šiandien – apie 2500. Išaugo ir kainos – tiek dėl infliacijos, tiek dėl karo Ukrainoje.
Apibendrindamas A.Avulis teigė, kad tiesiog reikėtų sumažinti biurokratinius apribojimus gauti statybos leidimus.
„Tai nesunku padaryti – politikų ir savivaldybių gero noro reikia ir, akivaizdu, pasiūla padidėtų iškart, o tuomet stabilizuotų tiek būsto pirkimo, tiek būsto nuomos kainas“, – užbaigė jis.
