Šiuo metu, Aruodas.lt duomenimis, Vilniuje vieno kambario buto vidutinė nuomos kaina skelbimuose siekia 290 eurų už mėnesį, Kaune – 240 eurų, Klaipėdoje – 170 eurų. Prieš metus ji miestuose atitinkamai buvo 200–280 eurų, 170–200 eurų ir 170 eurų.
Dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniuje per metus išaugo nuo 350–400 eurų iki 350–450 eurų, Kaune nuo 250–300 eurų iki 280–350 eurų, o Klaipėdoje – nuo 250–300 eurų iki 330 eurų už mėnesį.
Nuomos kainos augo ir žiemą, pavyzdžiui, Vilniuje praėjusių metų vasarį nuomotojai už būsto kvadratinį metrą vidutiniškai prašė 7,87 euro, o šiemet tą patį mėnesį – jau 8,48 euro. Nuomos kaina augo ir kituose miestuose. Lyginant praėjusių metų vasarį su šiemetiniu, Kaune ji pakilo nuo 4,44 euro iki 5,95 euro, o Klaipėdoje – nuo 5,45 euro iki 5,55 euro už kv. metrą.
Rugpjūtį Vilniuje už buto nuomą jau prašoma 8,9 euro, Kaune – 6,7 euro, o Klaipėdoje – 6,6 euro už kv. metrą.
Nuomą brangina brangstantis būstas
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ analitikas Gintaras Toločka teigia, kad būsto kainos augo dėl kylančių atlyginimų ir gyventojų noro nuomotis geresnį būstą. Nuomos sutartys sudaromos keleriems metams ir dažnai per tą laiką nekinta, tačiau keičiantis nuomininkams, būsto savininkai gali kilstelėti kainą.
„Vilniuje nuomojamo būsto paklausa nemažėja ir tai vienintelis regionas Baltijos šalyse, kur gyventojų skaičius auga. Nauji vilniečiai dažniausiai būstą nuomojasi. Didėjantis žmonių skaičius, kuriam reikia nuomojamo būsto, turi įtakos ir kainoms. Savininkai pastebi, kad lengviau darosi išnuomoti būstą, nes dėl jo kovoja po kelis nuomininkus. Jie naudojasi šia situacija ir kelia kainas“, – teigia jis.
Be to, anot analitiko, nuomos kainos linkusios augti ir dėl to, kad auga nekilnojamojo turto kaina. Pavyzdžiui, Registrų centro duomenimis, šiemet Vilniuje naujos statybos būsto kainos augo beveik 7 proc., senos – 10 proc. kituose didmiesčiuose naujos statybos būstas brango 7,5 proc., o senos – 8 proc.
„Jei būstas įsigyjamas už šiandieninę rinkos kainą, tai jį ir nuomoti turi šiek tiek brangiau, nei jį būtum įsigijęs prieš 3–4 metus. Žmonės investavo daugiau ir jie tikisi, kad investuoti pinigai atsipirks, todėl prašo šiek tiek didesnės nuomos“, – sako G.Toločka.
Analitiko teigimu, didmiesčiuose ir ypač Vilniuje, nuomos kainų mažėjimo tikėtis nereikėtų.
„Nėra taip, kad pasiūla yra tokia didelė, jog butų savininkai galėtų pradėti galvoti apie kainų mažinimą. Laisvo, kokybiško būsto nėra daug ir tai leidžia prognozuoti, kad kainos artimiausiu metu neturėtų kristi. Galbūt jos šiek tiek koreguosis, nes artėja šildymo sezonas, bet drastiško kritimo tikrai nereikėtų tikėtis“, – mano G.Toločka.
Kainas kelia nauji verslo centrai
DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pritaria analitikui pagrindine būsto nuomos kainų augimo priežastimi įvardydama didėjantį didmiesčių gyventojų skaičių. Ji priduria, kad kainas kelia ir didesnis vartotojų pasitikėjimas, geresnė situacija darbo rinkoje, aukštesnės pajamos ir labai žemos palūkanų normos.
„Skaičiuojant pagal dabartines palūkanų normas, atrodytų, kad nuoma daugeliu atvejų visiškai atperka įnašą bankui. Tai skatina žmones pirkti būstą ir turėti atsarginį variantą pajamoms, ateičiai. Situacija rinkoje artimiausioje ateityje neprognozuoja labai aukštų palūkanų normų, o taupymo alternatyvų nėra labai daug ir jos nesiūlo labai aukšto pajamingumo. O nuoma yra vienas iš papildomų variantų kaupti pensijai“, – sako ji.
J.Rojaka būsto nuomos kainų augimą taip pat sieja ir su paslaugų centrų plėtra, nes juose dirbančių gyventojų pajamos yra aukštesnės nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje.
„Naujų verslo, paslaugų centrų steigimas orientuotas į gerokai jaunesnius darbuotojus, kuriems reikalingas būstas, o jie renkasi nuomą. Jeigu atsiranda didesnė paklausa, yra galimybė kelti kainas“, – mano ekonomistė.
Tiesa, ji sako, kad auganti būsto pasiūla stabdo nuomos kainų augimą. Jei nekilnojamojo turto bendrovės pristabdytų plėtrą, anot ekonomistės, galima būtų išvysti dar didesnį būsto nuomos kainų šuolį.
Anot jos, nuomos kainos, ypač Vilniuje, prieš rudenį dėl atvykstančių studentų didėja tik pigiausiame – ekonominiame segmente.
„Studentų dėka šio segmento būstas pabrangsta apie 20–25 proc. ir tai yra mažiau nei anksčiau, nes butų pasiūla padidėjo. Pernai fiksavome didesnį kaip 30 proc. momentinį pakilimą. Dabar jis yra mažesnis, bet matome, kad bendros nuomos kainos pradėjo kilti gerokai sparčiau negu anksčiau“, – sako ji.
Analitikės teigimu, šiuo metu nuomos rinkoje kainų burbulo formavimosi rizikos nėra: didžioji dalis sandorių vyksta rinkos kainomis, o pasiūla neatsilieka nuo paklausos.
„Jeigu matysime, kad rinkoje konkurencingumas neauga, o NT rinka auga po 20 proc., tuomet galima būtų kalbėti apie burbulą. Dabartinė situacija burbulo tikrai nerodo. Ji rodo tam tikrus požymius, dėl kurių burbulas galėtų atsirasti. Jeigu ekonomika stagnuos, galime jo sulaukti“, – sako J.Rojaka.
Kainos atspindi ekonominę situaciją
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad NT ir būsto nuomos kainas augina infliacija ir didėjantys atlyginimai.
„Statistinė infliacija yra labai maža, bet ne todėl, kad niekas nebrangsta, o dėl to, jog pinga energetiniai ištekliai. Tačiau vartojimo prekės ir NT brangsta, o iš paskos ir nuomos kaina. Perkantys būstą nori didesnės grąžos ir stengiasi kainų augimą permesti ant nuomininkų pečių. Taip pat šalyje auga atlyginimai, prekių ir paslaugų kainos“, – teigia S.Vagonis.
Anot analitiko, nuomos kainos neaugtų tik tuo atveju, jei būsto nuomai pasiūla būtų perteklinė.
„Dabar didmiesčiuose yra didesnė nuomojamo būsto pasiūla negu anksčiau, matome didelius statybų tempus ir didelė investuotojų dalis butus perka tikėdamiesi išnuomoti. Pasiūla po truputį auga ir šiais metais tikrai užprogramuota augti“, – tikina S.Vagonis.
Vis dėlto jis pastebi, kad dalis nuomininkų įsigyja būstą.
„Paklausa nėra linkusi augti taip sparčiai, kaip anksčiau – tai turėtų lemti nuomos kainų stabilumą. Kainos užprogramuotos augti, bet nelabai dideliais šuoliais“, – sako jis.
Anot jo, būsto nuomos, o ne pardavimo kainų augimas labiau atspindi žmonių ekonominę situaciją.
„Nuomos rinka labiau susijusi su žmonių ekonomine padėtimi negu pardavimų rinka, nes nuomos kainos auga tolygiai su atlyginimais. Nuomos sektorius labiau atspindi šalies ekonominį atsigavimą nei būsto pirkimas“, – mano analitikas.
