Jau anksčiau skelbta apie Lietuvos plėtotojų projektus Latvijoje – „Hanner“, „Lords LB Asset Management“ ir „Akropolis group“.
Žinoma, Latvijos rinka vilioja ne tik plėtotojus, bet ir nekilnojamojo turto valdytojus. Pavyzdžiui, logistikos įmonių grupei „Girteka“ priklausanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Sirin development“ Latvijoje valdo du logistikos centrus – netoli Rygos ir Ventspilyje.
O investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ valdo 12,8 tūkst. kv. m ploto „Dommo“ verslo parką, esantį greta Rygos, kurio vertė šių metų birželį siekė 8,1 mln. eurų.
Taip pat investicijų bendrovė „Prosperus Strategic RE Fund“ liepos mėnesį iš nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „VPH“ įsigijo parduotuvę Rygoje.
Rygoje stato daugiau nei 10 metų
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ statybas vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje šalyje. Iš viso Latvijos sostinėje bendrovė plėtoja kelis projektus: į vieną jų, „Jauna Teika“, jau yra investavusi 80 mln. eurų, šiais metais atidarė verslo centrą „Place Eleven“ bei įgyvendina dar vieną projektą miesto centre. Bendros investicijos į Latvijos rinką siekia 133 mln. eurų.
„Pirmąją investiciją į Latvijos rinką atlikome 2005 metais, kai ieškojome naujų rinkų ir vykdėme aktyvią plėtrą į užsienio valstybes: Latviją, Rumuniją, Ukrainą. Latvijoje pradėjome nuo „Puces“ gyvenamojo kvartalo statybų, o 2006 metais buvo pradėta „Jauna Teika“ kvartalo plėtra, kur statome gyvenamuosius namus ir biurų pastatus. Latvijoje pagrindinė nekilnojamojo turto plėtra yra sukoncentruota sostinėje, tuo ši rinka yra panaši į Lietuvą“, – 15min pasakojo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Anot jo, Latvijos pirkėjai nuo lietuvių skiriasi tuo, kad šioje rinkoje parduodami butai tik su pilna apdaila.
Didžiausia bendrovės investicija – kvartalas „Jauna Teika“. Pagal investicijas ir plotą šis projektas galėtų lygintis nebent su Vilniuje buvusiame „Žalgirio“ stadione įgyvendinamu projektu. Kvartalas „Jauna Teika“ pradėtas plėtoti 2006 metais. 6,7 ha ploto sklype Rygoje nuo 2009 metų veikia biurų pastatas „Valters“ ir įrengti 436 butai. Šiuo metu teritorijoje statomas 17 tūkst. kv. m ploto biurų pastatas ir daugiabutis, kuriame papildomai bus įrengta 125 butai.
„Hanner“ viename iš pastatų yra įrengusi bendradarbystės (angl. co-working) erdvę, kurioje dirba kvartale arba greta jo gyvenantys žmonės.
„Į šio kvartalo plėtrą jau investavome 80 mln. eurų, viso kvartalo plėtrą planuojame užbaigti 2019 metų pabaigoje“, – sakė A.Avulis.
Užbaigus kvartalą jame bus pastatyta daugiau nei 50 tūkst. kv. m biuro patalpų ir daugiau nei 800 butų.
Dar vienas bendrovės projektas – daugiabučių kvartalas „Vesetas“, plėtojamas centrinėje Rygos dalyje, netoli Skanste – Rygos verslo kvartalo. Statybos darbus bendrovė planuoja baigti iki šių metų pabaigos ir iš viso šiame vidutinio segmento projekte bus įrengti 102 butai. Projekte taip pat bus įrengta ir bendra erdvė gyventojų susibūrimams su garso ir vaizdo įranga bei lauko terasa, dviračių saugykla. Į „Veseta“ statybas įmonė ketina investuoti iš viso 6 mln. eurų.
Dar vienas „Hanner“ projektas – 14 tūkst. kv. m ploto verslo centras „Place 11“, kurį įmonė atidarė šių metų antrą ketvirtį. Tai buvo pirmasis po ekonominės krizės pastatytas biurų pastatas Rygoje ir šiuo metu visos patalpos čia išnuomotos.
„Pasinaudojome Rygos rinkoje atsiradusia galimybe ir pirmieji pasiūlėme naujausius biurų rinkos standartus atitinkantį verslo centrą. „Place 11“ yra pastatytas Skanste rajone, kuris šiuo metu virsta pagrindiniu Rygos verslo kvartalu. Biurų pastatas buvo įvertintas „BREEAM New Construction Very Good“ sertifikatu ir tapo pirmuoju biurų pastatu Latvijoje, gavusiu tokį įvertinimą“, – teigė A.Avulis.
Biurų pastate įsikūrė telekomunikacijų kompanija „Huawei“, draudimo kompanija „BTA“, IT kompanija „Visma“, kompanijos „MARS“ bei „Choko“. Įdomu tai, kad čia yra įsikūrusi ir Izraelio ambasada.
Pirmoji investicija ne Lietuvoje
Šių metų liepą investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas „Lords LB Special Fund V“ pranešė įsigijęs 5,8 ha ploto Spaudos rūmus Rygoje už 16,8 mln. eurų. Tai yra pirmoji bendrovės investicija ne Lietuvoje.
„Spaudos rūmų projektas Rygoje buvo pradėtas vystyti, nes jis atitinka fondo investicijų į komercinio nekilnojamojo turto objektus strategiją. Šis sklypas yra ypač perspektyvioje miesto vietoje, kuri artimiausiu metu taps nauju pagrindiniu miesto verslo rajonu. Be to, ši vieta turi patogų susisiekimą su senamiesčiu ir oro uostu“, – 15min sakė projekto vadovas ir Stebėtojų tarybos pirmininkas Aivaras Abromavičius.
Šalia Rygos Vanšu tilto esantį 5,8 ha ploto sklypą fondas „Lords LB Special Fund V“ įsigijo nuosavybės teise ir visais pastatais, esančiais sklype. Šiuo metu čia stovi buvę Spaudos rūmai ir nebeveikianti spaustuvė. Pastatų likimas paaiškės patvirtinus sklypo vystymo koncepciją.
„Pagal galiojančius reglamentus, sklype galima statyti daugiau nei 100 tūkst. kv. m. ploto komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektus. Investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomas fondas „Lords LB Special Fund V“ į buvusių Spaudos rūmų Rygoje teritoriją keliais etapais investuos daugiau nei 200 mln. eurų“, – teigė A.Abromavičius.
Sovietmečiu pastatytas „Preses Nams“ yra vienas aukščiausių Rygos pastatų, seniau jame buvo įsikūrusios žiniasklaidos priemonės.
„Preses Nams“, arba kitaip – Spaudos rūmai 1978 metais Komunistų partijos Centrinio komiteto leidyklai Kypsaloje pastatytas 22 aukštų administracinis pastatas. Jame veikė laikraščių ir žurnalų redakcijos bei spaustuvė. Devintajame dešimtmetyje pastatas veikė kaip komercinis spaudos centras, tačiau apie 2000-uosius pradėjo tuštėti. 2006-aisiais jį paliko paskutiniai nuomininkai, o 2009-aisiais pastate veikusioje spaustuvėje nutraukta laikraščių ir žurnalų leidyba.
Pirmasis „Akropolis“ Latvijoje
Lietuviai Rygoje stato ne tik biurų pastatus ar daugiabučius, bet ir prekybos centrus. Šių metų balandį pradėti prekybos centro „Akropole“ darbai. Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolius“ valdanti bendrovė „Akropolis group“ tikino, kad projektas turėtų būtų baigtas 2019 metų sausį.
Prekybos centro „Akropole“ bendras plotas sieks apie 98 tūkst. kv. m, iš jų apie 9 tūkst. kv. m plotą užims biurų pastatas. Jame įsikurs daugiau nei 200 parduotuvių, kavinių ir restoranų, ledo arena, 9 salių kino centras, boulingo klubas, vaikų žaidimų erdvė.
Projektas maždaug už 120 mln. eurų Rygoje įgyvendinamas buvusios Kuznecovo porceliano gamyklos teritorijoje.
Realūs darbai judrioje Maskavas gatvėje pradėti praėjusių metų lapkritį, kai buvo atlikti polių įrengimo darbai.
Tiesa, prekybos centro statybos smarkiai vėluoja. Prieš porą metų bendrovė skelbė, kad „Akropole“ Rygoje pradės veikti 2015 metais, tačiau, atvykus 15min žurnalistams 2014 metų rudenį, teritorijoje statybos nevyko.
„Iš pradžių buvo planuota, gavus leidimą, įrenginėti pamatus, tuo pat metu derinti antžeminės projekto dalies dokumentaciją. Tačiau vėliau nusprendėme visus statybos darbus pradėti tada, kai bus iki galo sutvarkyti visi dokumentai ir gautas leidimas antžeminės dalies statybai“, – anksčiau 15min sakė SIA „Akropolis LV“ valdybos narys Kasparas Cinitis.
