Taip pat nurodoma, kad kitoms namo laiptinėms ir gyventojų saugumui pavojus negresia. Šiuo metu su rangovais derinamos galimybės remonto darbus pradėti nedelsiant, kad gyventojai į savo namus grįžtų kaip galima greičiau.
Biržiškų g. 11 daugiabutyje „Būsto valda“ artimiausiu metu organizuos avarinės būklės šalinimo darbus. Šiuo metu ieškoma patikimo rangovo sudėtingiems darbams atlikti ir skubos tvarka koreguojamas techninis projektas. Evakuotiems gyventojams sudarytos galimybės grįžti į namus būtiniausių daiktų, tačiau juos visada lydi „Būsto valdos“ atstovai.
Daugiabučių administratorius akcentuoja, kad tai jau antras atvejis Kaune per pastaruosius tris mėnesius, kai avarinė situacija yra tiesiogiai susijusi su savavališkomis statybomis. Tikimasi, kad du nelaimėmis vos nesibaigę atvejai daugiabučiuose padės visiems būsto administratoriams siekti teisinės bazės pakeitimų. Bendrovė ketina inicijuoti būsto administratorių kreipimąsi į LR Aplinkos ministeriją. Siekiama numatyti griežtesnę savininkų atsakomybę už savavališkas statybas ir taip apsaugoti bendrasavininkius, kurie dažnai kaimynų savivalės padarinius bendram turtui turi dengti savo lėšomis.
„Būsto valdos“ direktorius Gintaras Bilevičius tvirtina, kad šiuo metu administratoriai neturi griežtų teisinių svertų, galinčių stabdyti savavališkas statybas privačiose patalpose. Pagal galiojančią tvarką vidaus sienas griaunantys savininkai privalo gauti 51 proc. bendrasavininkų pritarimą kapitalinio remonto projektui, apie savininkų susitarimą turi būti pranešta administruojančiai bendrovei. Tačiau abiejuose Kaune nukentėjusiuose daugiabučiuose statybos buvo vykdomos be kaimynų pritarimo ir administratoriaus žinios. Vėliau namams konstatuota avarinė būklė.
„Avarinė būklė reiškia, kad gyventojai privalo nedelsiant apleisti savo namus ir laikinai įsikurti savivaldybės socialiniuose būstuose arba pas savo artimuosius. Tai žmonėms sukelia labai daug nepatogumų – išmuša iš įprasto gyvenimo ritmo, dažnai patiriama papildomų išlaidų, streso šeimoms socializuojantis kitoje vietoje. Administratorius tada imasi visų priemonių problemai operatyviai išspręsti ir į tai įtraukia daugybę žmonių: savo administraciją, rangovus, ekspertus, projektuotojus. Nors visa tai – dėl kažkieno savavališkų statybų, administratoriaus prioritetas yra visų gyventojų gerovė ir atstatymo procedūrų stabdyti negalime.
Tačiau yra ir kitas svarbus klausimas – finansinė situacijos pusė. Logiška, kad atstatymo kaštus turėtų apmokėti kaltininkas, bet čia dažniausiai įsiveliame į ilgus procesus ir kaltininko nemokumą. Tai visą finansinę naštą dažnai nukelia ant namo gyventojų pečių. Ir tai yra itin svarbi priežastis, dėl ko savavališkoms statyboms daugiabučiuose turi būti daug griežtesnės sankcijos bei didesnė kaltininkų atsakomybė“, - administratorių poziciją dėsto G.Bilevičius.
„Būsto valda“ atkreipia dėmesį, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus savivaldybės kontroliuoja administratorių, bet negali griežtai įpareigoti savininkų atsakyti už padarinius, sukeltus visų bendraturčių saugumui. Įvykus incidentui ir prireikus šalinti avarijos padarinius bendroms viso namo konstrukcijoms, administruojanti bendrovė turi savarankiškai tartis su kaltininkais ir dažnu atveju tikėtis jų geranoriškumo prisidedant finansiškai.
Gegužės 8 dieną analogiškas incidentas Kaune įvyko K.Petrausko gatvėje, kai savavališkas statybas bute rūsio patalpose vykdęs savininkas pažeidė pamato konstrukciją ir dėl to ėmė skilti sienos viršutiniuose aukštuose. Statybas leidžiančių dokumentų ir kitų butų savininkų pritarimo savininkas nebuvo gavęs. „Būsto valda“ skubos tvarka atliko būtinus veiksmus avarinei situacijai šalinti, o pilnai atstatyti konstrukcijas įpareigotas rūsio patalpų savininkas. Jeigu jis darbus atlikti vengs, juos inicijuos „Būsto valda“.
