Po rekordinių 2019-ųjų, metų pradžia net ir daugelį nekilnojamojo turto ekspertų toliau stebino. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ skaičiuoja, kad per tris mėnesius susiderėta dėl 1390 butų, „Inreal“ skaičiavimu – 1350. Tai yra apie 6 proc. mažiau nei 2019 m. I ketv. (1470 butų), bet 17 proc. daugiau nei 2019 m. IV-ą ketv. (1190 butų).
Pardavimai mažėjo kartais, bet rezervacijų neatšaukė
Tačiau ekspertai pastebi, kad įsismarkavusi COVID-19 pandemija ir kovo viduryje paskelbtas karantinas sukrėtė ne tik mūsų kasdienybę, tačiau ir nekilnojamojo turto rinką.
„Statistika po skaičiais slepia ne tik ypatingai aktyvius sausio ir vasario mėnesius, kai buvo mušami rekordai ir pardavimai siekė net 660 butų per mėnesį, bet ir visuotinio karantino užkluptą kovo mėnesį, kai rinkoje beveik visi įvykę sandoriai buvo užfiksuoti per pirmąsias 10 kovo mėnesio dienų ir jų tebuvo 140 arba apie 80 proc. mažiau nuo prieš tai mėnesių vidurkio“, – aiškina „Eikos“ generalinis direktorius Domas Dargis.
„Inreal“ skaičiuoja, kad kovo mėnesį plėtotojai Vilniuje suderėjo dėl 190 būstų – tai 3 kartus mažiau nei vasarį ir 2019-ųjų kovą.
„Šiuo laikotarpiu savo planus pergalvoja tiek pirkėjai, tiek ir NT plėtotojai. Pastarieji persvarsto savo galimybes bei nebeskuba rinkai pristatinėti naujų projektų, tad kovo mėnesį rinka pasipildė vos 125 naujais būstais“, – komentavo „Inreal“ grupė NT analitikė Kotryna Griško.
„Anksčiau, analitikų vertinimu, „sveikas“ Vilniaus naujų būstų rinkos rezervacijų skaičius buvo 330 būstų per mėnesį. Tai yra apie 11 pardavimų per dieną. Vadinasi, sostinės būsto rinka karantino metu sušlubavo“, – konstatuoja „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Anot K.Griško, kainos, lyginant su praėjusių metų kovu, kol kas išlaiko nuosaikų augimą visuose segmentuose. Ekonominės klasės būsto kaina padidėjo 5 proc. iki 1547 eurų, vidutinės – 4 proc. iki 2037 eurų, prestižinės – 5 proc. iki 3155 eurų.
„Greita NT plėtotojų reakcija į galimą pardavimų kritimą neišaugino pirminės rinkos sandėlio ir jis liko panašiame lygyje kaip praėjusį mėnesį“, – aiškino ji.
Tiesa, D.Dargis pastebi, kad nors dėl apriboto notarų darbo, griežtėjančių karantinų sąlygų ir nežinomybės rinka patyrė šoką, bet pirkėjai neskubėjo nutraukti preliminarių sutarčių ar atsisakyti rezervacijų.
„Tai rodo rinkos brandą ir nuteikia pozityviai. Netgi visoje rinkoje rezervacijų, kurios dažniausiai yra nemokamos, nutraukimas yra minimalus – iš 150 projektų tik penkiuose projektuose atsilaisvino daugiau nei po du butus iš jau rezervuotų“, – pastebi jis.
Ramesnė rinka, mažesnis ir kritimas
„Inreal“ grupės NT analitikė K.Griško skaičiuoja, kad Kauno miesto pirminė rinka banguojanti, po aktyvaus vasario, kovo mėnesį susitarta dėl 58 naujų būstų. Lyginant su 2019-ųjų kovu – 32 proc. mažiau. Lyginant su 2020-ųjų vasariu – 28 proc. mažiau.
„Tikėtina, kad potencialias buvo gerokai didesnis, tačiau jį prislopino šalyje paskelbtas karantinas. Plėtotojai rinkai pristatė 3 naujus projektus – 88 butus (66 proc. ekonominės klasės, 34 proc. – vidutinės)“, – tikina ji.
Kaip ir Vilniuje, taip ir laikinojoje sostinėje, pirminės rinkos kainos išlaikė nuosaikų augimą visuose segmentuose. Lyginant su 2019-ųjų kovu, naujo būsto kainos ūgtelėjo visuose segmentuose. Ekonominės klasės būsto kaina padidėjo 7 proc. iki 1198 eurų, vidutinės – 9 proc. iki 1747 eurų, prestižinės – 9 proc. iki 2435.
Tuo metu Š.Tarutis tikina, kad Kaune, kur rinka yra 5–6 kartus mažesnė nei Vilniuje, metų pradžia naujos statybos būsto rinkoje buvo vangesnė lyginant su ankstesniais metais. Todėl pokyčiai ne tokie ryškūs, tačiau taip pat matomi. „Citus“ skaičiuoja, kad per tris pirmuosius šių metų mėnesius laikinojoje sostinėje buvo rezervuoti 193 nauji būstai – 39 proc. mažiau nei per paskutinį 2019 m. ketvirtį (316) ir 32,5 proc. mažiau nei per pirmus mėnesius pernai, kai buvo sutarta dėl 286 būstų pardavimo.
„Jei ir šiame mieste lyginsime rezervacijų skaičių iki karantino paskelbimo ir po to, pamatysime, kad metų pradžioje Kaune naujų būstų rinka buvo ramesnė: iki kovo vidurio buvo rezervuoti 184 būstai arba vidutiniškai po 2,5 būsto kasdien. Per likusias dvi kovo savaites užfiksuotos vos 9 rezervacijos – maždaug po būstą kas antrą dieną. Tai yra 73 proc. mažiau nei per laikotarpį iki karantino“, – skaičiuoja Š.Tarutis.
Pajūris taip pat rimo
K.Griško pastebi, lygiai taip pat kaip ir Vilniuje bei Kaune, po rekordinio vasario, Klaipėdos pirminė rinka aprimo – čia susitarta dėl 23 naujų būstų.
„Stabtelėjo ne tik pirkėjai, bet ir pardavėjai – kovo mėnesį Klaipėdos pirminė rinka nebuvo papildyta naujais projektais, tad ir laisvų (laisvų ir rezervuotų) butų sandėlis sumažėjo iki 500 vienetų“, – komentavo ji.
Lyginant su praėjusių metų kovu, pirminės būsto rinkos kainos ekonominiame ir vidutiniame segmentuose nuosaikiai augo, o prestižiniame – krito.
„Klaipėdos rinka nedidelė, tad, tikėtina, balandį matysime prastesnius rezultatus“, – įsitikinusi ji.
Plėtotojai pristabdė reklamą ir pardavimus
Š.Taručio teigimu, karantino įtaką „Citus“ pajuto. Tačiau jis aiškina, kad, įvertinant aplinkybes, tai buvo nuspėjama. Be to, jis aiškina, kad įmonė jau nuo karantino pradžios, kaip ir dalis kitų plėtotojų, stabdė reklamą ir pardavimus.
„Karantinas labai stipriai pakeitė žmonių gyvenimą, todėl, pirmiausia, jiems reikėjo išspręsti nuotolinio darbo, šeimos saugumo ir sveikatos, vaikų priežiūros, maisto atsargų klausimus, todėl reklama ar pardavimų skatinimo veiksmai nebūtų buvę efektyvūs.
Iš kitos pusės, užklausų kiekis, nors ir sumažėjo, tačiau išliko. Todėl įmonė dirba, aktyviai bendraujame su klientais – tiesiogiai ir socialiniuose tinkluose. Taip pat periodiškai, kas kelias dienas peržiūrime ir svarstome galimybes atnaujinti aktyvius rinkodaros, pardavimų veiksmus. Stebime situaciją ir laukiame tam tinkamo laiko. Nestoja ir statybos, nes turime įgyvendinti įsipareigojimus klientams“, – 15min komentavo jis.
„Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas teigė, kad per kovo mėnesį įmonė pardavė 7 butus – tai dvigubai mažiau nei tuo laikotarpiu praėjusiais metais.
„Akivaizdu, kad naujus pirkimus pristabdė apribota galimybė apžiūrėti butus gyvai, tačiau mūsų interneto svetainės lankomumas rodo, kad butais domėtis žmonės nenustojo – mūsų interneto svetainėje lankytojai praleidžia 3,5 karto daugiau laiko nei įprastai, tai reiškia, kad jie atsakingai ir kokybiškai analizuoja, renkasi būstą ir sprendimą pirkti atideda po karantino“, – tikino jis.
Tuo metu Robertas Žulpa, „Galio Development“ direktorius, 15min teigė, kad darbas ir konsultacijos nuotoliniu būdu vyksta, o rezultatai, greičiausiai, bus matomi pasibaigus karantino laikotarpiui, kai situacija taps labiau apibrėžta.
„Paprastai nekilnojamo turto rinka yra inertiška ir trumpuoju laikotarpiu beveik nereaguoja į neapibrėžtumus, tačiau šįkart situacija kitokia. Analizuodami rinkos rezultatus, matome, kad kovo mėnesio naujų butų pardavimai iki 15 dienos neišsiskyrė iš ankstesnių mėnesių, o įvedus karantiną sumenko iki simbolinių apimčių. Greičiausiai panašią situaciją matysime visą karantino laikotarpį, o tolimesnės ateities prognozės kol kas būtų spekuliacijos“, – komentavo jis.
Ko galima tikėtis balandį?
Po staiga kritusių pardavimų visi ekspertai pripažįsta, kad balandį situacija turėtų būti panaši.
„Tikėtina, kad balandį matysime tą pačią tendenciją – plėtotojai stabdys naujų projektų paleidimą, o pirkėjai atidžiau rinksis ir svers savo finansines galimybes. Atlėgus „šoko“ būsenai ir sumažėjus karantino apribojimų, gali nutikti ir taip, kad balandžio pabaigoje turėsime panašų vaizdą kaip šiandien“, – 15min sakė K.Griško.
Jai antrino ir Š.Tarutis, anot kurio, balandžio pirmosios savaitės (iki Velykų), tikriausiai, bus panašios į paskutines dvi kovo.
„Toliau prognozuoti nelabai prasminga, nes situacija pasaulyje gali pasikeisti greičiau nei per dieną, o tai gali labai greitai paveikti ir situaciją Lietuvoje. Bet kuriuo atveju, tikime, kad karantinas neužsitęs ir gyvenimas netruks grįžti į įprastas vagas. Dabar svarbiausia visiems būti sąmoningiems ir sveikiems“, – įsitikinęs jis.
