Tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ Europos nekilnojamojo turto indekso tyrime skaičiuojama, kokio dydžio butą gali įsigyti Europos miestų gyventojai už 200 tūkst. eurų. Rezultatai rodo, kad vienuose miestuose už tą pačią sumą galima įsigyti vonios dydžio butą, kituose – prabangius apartamentus.
Pastebima, kad kuo šalis labiau į Europos Rytus, tuo žemesnė nekilnojamojo turto (NT) kaina. Vienintelė išimtis yra Pietų šalys, tokios kaip Ispanija ir Portugalija, kur NT taip pat yra santykinai nebrangus.
Didžiausio ploto butą už 200 tūkst. eurų Europoje galima įsigyti Vengrijos mieste Debrecene (201 kv. m) arba Rusijos mieste Jekaterinburge (199 kv. m).
Mažiau įperkamas būstas yra Vakarų Europoje. Pavyzdžiui, mažiausio ploto butą už 200 tūkst. eurų galima nusipirkti centriniame Londone (11 kv. m), jo priemiestyje (23 kv. m), Paryžiuje (19 kv. m), jo priemiestyje (42 kv. m), Miunchene (33 kv. m) ir Dubline (47 kv. m).
Norint nusipirkti 201 kv. m ploto būstą centrinėje Londono dalyje, reikėtų sumokėti apie 3,65 mln. eurų. Vengrijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje pirkėjai gali už tą pačią sumą įsigyti 5 kambarių būstą.
Baltijos šalyse įperkamiausias būstas yra Vilniuje: čia už minėtą sumą galima nusipirkti 121 kv. m ploto butą, kai Rygoje šis rodiklis siekia 92 kv. m, o Taline – 85 kv. metrų.
Tyrime rašoma, kad Lietuvos rinkai būdingos žemos būsto paskolų normos bei didėjantys atlyginimai lemia gyvenamojo NT rinkos aktyvumą, nepaisant net ir kylančių kainų. Be to, Vilniuje pastebimai augo ir prabangaus būsto pasiūla, kurio kaina siekia apie 2 tūkst. eurų už kv. metrą.
„2015 metai buvo palankūs NT įsigijimui daugelyje Europos šalių. Dėl lankstaus finansavimo sąlygų paklausa bei būsto kainos augo gana sparčiai ir išryškėjo nemaži sandorių kainų skirtumai ne tik įvairiose Europos šalyse, bet ir atskiruose miestuose“, – teigė „Deloitte“ biuro Lietuvoje partneris Linas Galvelė.
Didesnį nei Vilniuje butą būtų galima įsigyti Krokuvoje (140 kv. m), Sankt Peterburge (141 kv. m) ar Budapešte (162 kv. m).
Pavyzdžiui, Briuselyje už 200 tūkst. eurų galima nusipirkti 69 kv. m ploto butą, Madride – 67 kv. m, Berlyne – 63 kv. m, Romoje – 58 kv. m, o Amsterdame – 55 kv. metrų.
Pasirinkimas Lietuvoje didesnis
Anot tyrimo, Lietuvoje nekilnojamojo turto pirkėjai turi didesnes naujo būsto pasirinkimo galimybes nei kaimyninės Baltijos šalys. Vienam tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka 3,5 naujai pastatyto buto, kai Estijoje šis rodiklis siekia 3,1, o Latvijoje tik 1,1 buto.
Intensyviausiai Europoje naujų butų plėtra vyksta Austrijoje ir Prancūzijoje: čia tūkstančiui gyventojų atitinkamai tenka 6,2 ir 5,5 naujai pastatyto buto.
Būsto plėtra šiose šalyse 2015 metais viršijo Europos Sąjungos vidurkį: Austrijoje 55 proc., o Prancūzijoje – 50 proc.
Kainos kyla visur
„Deloitte“ teigimu, 2014–2015 metais naujų būstų kainos pakilo 12-oje iš 15-os tyrime dalyvavusių valstybių. Didžiausiais būsto kainų augimas pastebėtas Airijoje, Izraelyje ir Ispanijoje.
„Po milžiniško kainų kritimo finansinės krizės metu, Ispanijos nekilnojamojo turto rinka akivaizdžiai atsigauna, o pastaruosius dvejus metus NT kainos augo šiek tiek daugiau nei 10 proc. Labiausiai NT kainos smuko Rusijoje, tačiau šį smukimą didžiąja dalimi paaiškina rublio nuvertėjimas“, – rašoma tyrime.
Pavyzdžiui, 70 kv. m ploto butą lengviausia nusipirkti Belgijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje: čia tam reikėtų taupyti 3,2–3,7 metų. O mažiausias būsto įperkamumas yra Jungtinėje Karalystėje, kur tokio ploto būsto kaina sudaro 11 metinių darbo užmokesčių.
