Vilniuje labiausiai butų kainos padidėjo sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes. Čia gegužės mėn. pabaigoje vidutinė butų kaina siekė 1333 eurų/ kv. m ir per 5 mėn. padidėjo 15,9 proc. Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, toks šio būsto kainų kilimas iš pirmo žvilgsnio atrodo grėsmingai, tačiau reikia nepamiršti, kad tai yra vienas pigiausių būsto segmentų Vilniuje, todėl 183 eurų/ kv. m kainos pokytis čia duoda kur kas didesnę procentinę išraišką nei, tarkim, naujos statybos segmente.
Antroje vietoje pagal kainų kilimo tempą – miegamieji rajonai arčiau centro, t. y. Žirmūnai, Baltupiai, dalis Antakalnio ir Šnipiškių. Nuo šių metų pradžios butų kainos šioje, daugiausia senos statybos gelžbetoniniais daugiabučiais apstatytoje, zonoje padidėjo 14,4 proc. iki 1680 eurų/ kv. m.
Butų kainos centre, Senamiestyje šiais metais padidėjo 13 proc., iki 2453 eurų/ kv. m. Panašiu tempu butų kainos padidėjo ir vakarinėje Vilniaus dalyje. Pilaitėje vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 13,1 proc. iki 1315 eurų/ kv. m.
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus, per penkis šių metų mėnesius butų kainos padidėjo 10,0 proc. iki 1671 eurų/ kv. m. Na, o lėčiausiai butų kainos sostinėje didėjo pietinėje dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė. Per penkis šių metų mėnesius butai pabrango 8,3 proc. iki 1565 eurų/ kv. m.
Kaune labiausiai butų kainos padidėjo vakarinėje Kauno dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius. Per penkis mėnesius vidutinė butų kaina padidėjo 156 eurais/ kv. m iki 1042 eurų/ kv. m ir tai lėmė 17,7 proc. kainos padidėjimą. Ne ką mažiau įspūdingai kainos padidėjo ir šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius. Per penkis mėnesius vidutinė butų kaina padidėjo 11,6 proc. iki 1045 eurų/ kv. m. Centre, senamiestyje vidutine butų kaina padidėjo 8,9 proc. iki 1668 eurų/ kv. m.
Klaipėdoje labiausiai butų kainos padidėjo centre, Senamiestyje, kur per penkis šių metų mėnesius vidutinės butų kainos pakilo 14 proc. iki 1487 eurų/ kv. m. 9,2 proc. iki 1160 eurų/ kv. m butų kainos padidėjo pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro, o kiek toliau nuo centro esančiuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina padidėjo 8,9 proc. iki 950 eurų/ kv. m. Lėčiausias kainų augimas fiksuotas šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, o ir vidutinė kaina atitinkamai didesnė. Šiais metais butai čia pabrango 5,7 proc. iki 1618 eurų/ kv. m.
„1Partner LT“ direktorius Viktoro Račkovskio nuomone, toks kainų augimas prasilenkia su gyventojų pajamų augimu, todėl iš pirmo žvilgsnio neatrodo tvariai. Kita vertus, reikėtų atsižvelgti į platesnį kontekstą ir nepamiršti, kad visai neseniai išgyvenome beprecedentį finansinio stimulo laikotarpį, kurio pasekmės, greičiausiai, dabar pradeda atsispindėti ir nekilnojamojo turto rinkoje. Visgi, tikėtina, kad šis įsibėgėjęs pastarųjų mėnesių butų kainų augimas yra labiau trumpalaikis suspaustos spyruoklės efektas, o ne ilgalaikės tendencijos dalis, nes tokiam kainų augimo tempo išlaikymui, greičiausiai, neužteks argumentų. Vis dėlto, reikia nepamiršti, kad egzistuoja atsakingo skolinimo nuostatai, kurie apriboja skolininkų galimybes ir brėžia tam tikras ribas, iki kurios kainos gali kilti. Be to, pandeminė situacija sparčiai taisosi, tad vietoj finansinio stimulo laikotarpio, prie kurio jau buvome pradėję priprasti, galime sulaukti kylančių mokesčių, pavyzdžiui NT, ar augsiančių palūkanų normų, o tai veiktų kaip vėsinantys ir rinką stabilizuojantys faktoriai.
Apie būsto kainų indeksą „1PI“
Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus miesto zonose. Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris visoje teritorijoje yra 35%, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 18%, pietinės dalies – 19%, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 39%, Pilaitės mikrorajono – 28%, šiaurinės dalies – 23%). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo, todėl „1PI“ atspindi reikšmingą dalį Vilniaus butų rinkos.
Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.
„1PI”, pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.
